Sekite 15min Google
„Šiandien iš mūsų pokalbio išsinešu labai aiškų jausmą, kad Lietuva ir Vokietija žiūri viena ir ta pačia kryptimi. Norime stiprios Europos, norime stiprios NATO ir norime, kad Ukraina laimėtų taiką, paremtą jos suverenitetu ir teritoriniu vientisumu. Ir norime, kad mūsų žmonės galėtų jaustis saugūs savo namuose“, – pirmadienį per bendrą spaudos konferenciją sakė Lietuvos Vyriausybės vadovas.
„Lietuva, kaip minėjau ne kartą, gali pasikliauti Vokietija, ir noriu pasakyti, kad Vokietija gali pasikliauti Lietuva“, – tvirtino jis.
Pasak M. Sinkevičiaus, Vokietijos paramos reikės ir Lietuvai nuo sausio perėmus pirmininkavimą ES Tarybai, siekiant užsibrėžtų prioritetų – saugesnės, atsparesnės bei konkurencingesnės Europos.
„Čia mums tikrai reikės stiprios Vokietijos ir glaudaus Lietuvos bei Vokietijos bendradarbiavimo“, – teigė premjeras.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas (Frydrichas Mercas) savo ruožtu sakė, kad viena svarbiausių užduočių Europai šiuo metu – atgrasyti Rusiją.
„Mes susiduriame su vis aštresniais hibridiniais išpuoliais tiek Vokietijoje, tiek Lietuvoje. Rusijos tikslas yra išmušti mus iš vėžių, išmušti iš kelio ir suskaldyti. To mes neleisime“, – tvirtino jis.
Kanclerio teigimu, šiuo metu dedama daug pastangų kovoti su Rusijos hibridiniais išpuoliais, dezinformacija, propaganda ir tuo pačiu siekiama, kad artimiausiu metu įvyktų Ukrainos bei Rusijos taikos derybos.
„Kol Rusija vis dėlto supranta tik stipresniojo kalbą, mes tęsiame savo paramą Ukrainai kartu su Lietuva, kuri, beje, yra viena didžiausių Kyjivo rėmėjų, atsižvelgiant į gyventojų skaičių (...). Mes dirbsime ir toliau su Lietuva, su mūsų partneriais. Aš kartoju kiekvieną kartą, kad mūsų parama nėra skirta tam, kad pratęstume karą. Tiesiog mes turime paskatinti Maskvą pradėti derybas“, – per bendrą spaudos konferenciją Berlyne pirmadienį pabrėžė F. Merzas.
BNS rašė, kad Vokietija yra įsipareigojusi iki 2027 metų pabaigos Lietuvoje dislokuoti apie 5 tūkst. karių brigadą.
