Projekte taip pat prognozuojama, jog nedarbo lygis kitąmet smuks nuo 17,4 proc. šiais metais iki 15,6 proc., pareiškė finansų ministerija.
Graikijos kreditoriai – Europos Sąjunga (ES) ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) – nori, kad Graikija įgyvendintų ekonomines ir fiskalines reformas, vykdytų privatizavimą ir ateinančiais metais pasiektų pirminį biudžeto perteklių, kuris sudarytų 3,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) per metus.
Ministras pirmininkas Kiriakas Micotakis nori persiderėti su kreditoriais dėl šio tikslinio lygio, tačiau sutiko siekti, kad pirminis biudžeto perteklius, į kurį neįtraukiami palūkanų mokėjimai už valdžios sektoriaus skolą, 2020 metais sudarytų apie 3,56 proc. BVP, pareiškė ministerija.
Graikijai atsigaunant po šešerius metus trukusios recesijos ir beveik dešimtmetį užsitęsusios skolų krizės, šalies ekonomika tebėra trapi.
Šaliai prireikė trijų tarptautinių pagalbos programų, paskutinė iš kurių buvo užbaigta 2018 metų rugpjūtį. Mainais už pagalbos paskolas – o jų bendra suma pasiekė 289 mlrd. eurų – Atėnams teko įgyvendinti nemažai skausmingų reformų.
Tačiau valstybės skola tebeviršija 180 proc. BVP ir kreditoriai toliau vykdo griežtą Graikijos priežiūrą.
