Sekite 15min Google
„Šiaurės jūra tebėra neatsiejama Jungtinės Karalystės energetikos sistemos dalis, – teigė BP generalinė direktorė Meg O’Neill (meg O'Nyl). – Tačiau kadangi mes sutelkiame dėmesį į savo portfelį ir nukreipiame kapitalą į didžiausią vertę turinčias galimybes, manome, kad mūsų verslas Šiaurės jūroje bus geriau integruotas į kitos bendrovės veiklą.“
BP portfelį Šiaurės jūroje sudaro penki gavybos centrai, kuriuose dirba apie 1100 žmonių.
„Jungtinė Karalystė yra mūsų namai jau daugiau nei 100 metų ir toliau vaidins svarbų vaidmenį mūsų ateityje, – pabrėžė kompanijos vadovė. – Mes didžiuojamės sukurtomis darbo vietomis, indėliu į Jungtinės Karalystės ekonomiką ir darbu, kurį atliekame, kad energija kasdien būtų tiekiama.“
Remiantis naujausiais duomenimis, praėjusiais metais bendrovėje BP visoje Jungtinėje Karalystėje iš viso dirbo beveik 14 000 darbuotojų. Bendrovė nurodė, kad jos pasaulinė būstinė liks Jungtinėje Karalystėje.
D.Trumpo spaudimas
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą ragino Jungtinę Karalystę padidinti naftos ir dujų gavybą Šiaurės jūroje.
D.Trumpas tvirtino, kad naujasis britų premjeras Andy Burnhamas per pirmąjį jų pokalbį telefonu praėjusią savaitę sakė, jog ministras pirmininkas „atvers Šiaurės jūros naftą“.
Paklaustas apie tai, A.Burnhamas ketvirtadienį žurnalistams sakė: „Pokalbio metu nurodžiau..., kad Šiaurės jūros klausimu laikysiuosi pragmatiško požiūrio, ir tai yra mano ketinimas ateityje. Ten yra išteklių. Kai žmonės susiduria su sunkumais, negalime to ignoruoti“.
2024 metų liepą į valdžią atėję leiboristai žadėjo neišduoti naujų naftos ir dujų gavybos licencijų ir siekti nukreipti Didžiąją Britaniją nuo iškastinio kuro link atsinaujinančios energijos.
A.Burnhamas pažadėjo laikytis visų partijos 2024 metų rinkimų programos įsipareigojimų. Tačiau jis taip pat pažadėjo įgyvendinti radikaliausią per pastaruosius dešimtmečius vyriausybės darbotvarkę, siekdamas sumažinti pragyvenimo išlaidas, kurias dar labiau padidino Artimųjų Rytų karas, dėl kurio išaugo sąskaitos už energiją.
Pasisakantieji už aktyvesnę gavybą Šiaurės jūroje teigia, kad tai padėtų sumažinti gyventojų sąskaitas ir kartu užtikrintų Didžiajai Britanijai didesnį energetinį saugumą.