Pagal ES biudžeto disciplinos taisykles Latvijos struktūrinis deficitas 2018 metais neturi viršyti 1,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o Latvijos stabilumo programoje numatytas 1,6 proc. BVP ribinis deficitas.
EK pažymi, jog jei įgyvendinant numatytą mokesčių reformą nebus rasta pakankamai iždo įplaukų netektis kompensuojančių priemonių, deficitas kitąmet gali išaugti iki 2,4 proc. BVP.
EK atstovybės Latvijoje patarėjo Martinio Zemičio teigimu, EK planuojamą mokesčių reformą Latvijoje vertina iš esmės palankiai, tačiau perspėja dėl biudžeto deficito rizikų.
„Mokesčių reforma – papildomas stimulas ekonomikai laikotarpiu, kai aktyvėja kreditavimas ir ekonomika sulaukia solidžių injekcijų iš ES fondų. Ekonomika ir taip kaista, o planuojama mokesčių reforma šį procesą tik pagyvins. EK abejoja, ar dabar yra tinkamas laikas tokiam ekonomikos skatinimui“, – sakė jis.
Planuojamos mokesčių reformos Latvijoje pagrindiniai akcentai – gyventojų pajamų mokesčio mažinimas nuo 23 proc. iki 20 proc., neapmokestinamo pajamų minimumo didinimas, priklausomai pajamų dydžio, reinvestuoto pelno neapmokestinimas, vienodas 20 proc. kapitalo apmokestinimo tarifas.
EK vertinimais, „brangiausiai“ biudžetui kainuos gyventojų pajamų mokesčio sumažinimas, o didžiausią naudą iš to pajus didesnes pajamas gaunantys gyventojai. Neapmokestinamo pajamų minimumo didinimas teigiamai atsilieps mažesnes ir vidutines pajamas gaunančių gyventojų finansinei padėčiai.
Planuojamos mokesčių korekcijos palankios verslo savininkams, nes jos, atsižvelgiant į didelę visuomenės turtinę nelygybę, yra regresinio pobūdžio.
