Ir nors palūkanų mažinimo tikėtis nebereiktų – bendroji infliacija (apie 2 proc.) atitinka ECB tikslą ir prognozės išlieka optimistinės, lietuviai tebeturi neišnaudotų galimybių susimažinti savo būsto paskolų kainas, tvirtina paskolų refinansavimo bendrovės „refiGO“ vadovas Mindaugas Girjotas.
„Turintiesiems paskolas Euribor pokyčius sekti naudinga, nors tam jokios įtakos ir neturime. Tačiau ką galima padaryti – tai susimažinti bankams mokamas maržas, kurios mūsų šalyje tebėra rekordiškai aukštos – kai kurie žmonės tebemoka po 2,5 proc., kai euro zonos vidurkis yra 1 procentas. Banko marža yra būtent tai, ką vartotojas gali kontroliuoti – tai derybų objektas“, – pažymi M.Girjotas.
Pasak jo, tokioms aukštoms bankų maržoms įtakos turi keli veiksniai – tai, kad jos ilgą laiką nebuvo judinamos, antra, per maža bankų konkurencija, kurią lemia per mažas vartotojų aktyvumas derantis dėl kainų.
Istoriškai užsilikusios maržos
„Reiktų prisiminti, kad nuo 2012 iki 2022 m. vidurio vartotojai ėmė būsto paskolas, kai Euribor reikšmė buvo neigiama, o pagal sutartį, sudaryta su banku palūkanoms apskaičiuoti, buvo taikoma tik banko marža. Tuo metu ji vidutiniškai sudarė apie 2,4–2,5 proc. ir tai daugumai atrodė priimtina. Tačiau 2023 m. pabaigoje Euribor iš neigiamos reikšmės pakilo iki 4 proc., tad bendra bankui mokama palūkanų suma staiga išaugo nuo 2,5 iki 6,5 procentų, kas tikrai galėjo sukelti šoką būsto paskolų turėtojams.
Visgi, prabėgus nepilnam pusmečiui, ECB palūkanų kursą pasuko kita kryptimi – tarpbankinę palūkanų normą pradėjo mažinti iki šiuo metu esančių 2 procentų. Ir nors paskolų turėtojai apsidžiaugė sumažėjusiomis įmokomos, kai mokama paskolos kaina nukrito nuo 6,5 iki 4,5 procentų, realybė tokia, kad dauguma (apie 70 proc.) paskolos gavėjų iki šiol veikiausiai tebemoka tas aukštas banko maržas“, – sako „refiGO“ vadovas.
M.Girjoto teigimu, būtent esant paskolų palūkanų pikui Lietuvoje buvo siekiama aktyviau kalbėti apie gana įprastą reiškinį daugumoje ES ar Vakarų šalių – būsto paskolos refinansavimą. Todėl šių metų vasarį šalyje buvo įdiegta supaprastinta būsto paskolų refinansavimo tvarka. Vis tik, Lietuvos banko duomenimis, iki šiol supaprastinto refinansavimo privalumais pasinaudojo tik apie 30 proc. paskolų gavėjų.
„Vakaruose praktika derėtis su įvairiais bankais ir gauti geriausią pasiūlymą vartotojui yra įprasta. Būtent tai norime įgyvendinti ir Lietuvoje. Nepriklausomi paskolų tarpininkai daugelyje Vakarų šalių padeda klientams refinansuotis turimas paskolas, neįtraukdami savo klientų į sudėtingą derybų ir analizės procesą, taupydami jų laiką ir atrinkdami geriausius pasiūlymus. Panašiai kaip kreipiamės į draudimo brokerius, norėdami geriausių draudimo paslaugų sąlygų rinkoje. Vis tik Lietuvoje tai nauja, o vartotojus siekti refinansavimo stabdo išankstinės nuostatos, baimės ir informacijos trūkumas“, – pastebi refinansavimo ekspertas.
Kas stabdo paskolų turėtojus?
Tarp tokių prielaidų išankstinėms nuostatoms ar baimėms jis įvardija situacijas, kai, pavyzdžiui, žmonės ėmė paskolas iš bankų, kur dirbo pažįstami, tad mano, kad dabar geresnio pasiūlymo nebus. „Taip pat tenka išgirsti, kad žmonės nerimauja, jog pakeitė darbovietę, bet apie tai neinformavo banko. Arba pasikeitė pajamos, nes anksčiau dirbo turint darbo santykius, o dabar pajamos yra iš individualios veiklos.
Gali nerimauti, kad šeimoje padaugėjo narių, nes gimė vaikas, todėl bankas gali skaičiuoti daugiau išlaidų per mėnesį. Baiminamasi, kad bankas prašys turto vertinimo, o tai brangiai kainuoja ir t.t. Iš tiesų, žmonėms gali kilti daug klausimų, tačiau savo klientams viską išaiškiname ir dažniausiai paaiškėja, kad jų išankstinės nuostatos nepasitvirtina“, – teigia M.Girjotas.
Lietuvos banko duomenimis, šiuo metu apie 360 tūkst. žmonių Lietuvoje turi bent vieną paskolą, tačiau įmokas susimažino tik apie 100 tūkst. asmenų.
