„Coface“ atliktoje analizėje pabrėžiama, kad šie vėlavimai nėra pavienių projektų problema – jie yra sisteminiai ir veikia tiek didžiąsias technologijų bendroves, tiek mažesnius DI debesijos paslaugų teikėjus. Dėl to vis labiau trūksta informacijos apdorojimo pajėgumų, kyla debesijos paslaugų kainos ir lėtėja DI sprendimų diegimas.
Vėlavimai tampa nauja norma
JAV duomenų centrų plėtros tempas akivaizdžiai lėtėja. Remiantis „Coface“ analize, net 28 proc. 2026 m. planuotų naujų statybų vėluoja ilgiau nei tris mėnesius, o dar 10 proc. projektų apskritai nėra pradėti. Dar didesnį nerimą kelia 2027 m. perspektyva – net 67 proc. planuojamų pajėgumų nėra pradėti įgyvendinti.
„Paprastai duomenų centrų projektams prireikia 12–18 mėnesių nuo paruošiamųjų darbų iki veiklos pradžios, tačiau energijos trūkumo sąlygomis šis laikotarpis gali išsitęsti iki 2–4 metų, – komentuoja „Coface Baltics“ rizikos valdymo departamento direktorius Mindaugas Valskys. – Tai rodo, kad DI plėtra nebėra vien technologinis klausimas – ji tampa infrastruktūriniu iššūkiu. Rinkoje formuojasi situacija, kai DI paslaugų teikėjai nebeturės pajėgumų atitikti sparčiai augančią paklausą.“
Trys pagrindiniai iššūkiai – darbo jėga, energija ir reguliavimas
Analizė išskiria 3 esminius „butelio kaklelius“, kurie stabdo duomenų centrų plėtrą. Pirmasis yra kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas. Duomenų centrų statybos reikalauja aukštos kvalifikacijos specialistų – elektrikų, mechanikų, inžinierių, šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo (ŠVOK) sistemų ekspertų. Šių profesijų darbuotojų nedarbo lygis JAV yra vienas mažiausių, o darbo rinkos pasiūla išlieka ribota.
„Technologijų sektorius šiandien konkuruoja ne tik dėl talentų programavimo srityje, bet ir dėl fizinės infrastruktūros specialistų. Tai nauja realybė, kuri keičia investicijų logiką“, – teigia M.Valskys.
Kita problema tapo energijos prieinamumas. Didžiausiu stabdžiu tampa elektros tiekimas. Net jei statybos vyksta pagal planą, projektai stringa laukdami prisijungimo prie tinklų.
Problemą sudaro du aspektai: ribota elektrinių plėtra dėl ilgo įrenginių tiekimo laiko bei transformatorių ir tinklo įrangos trūkumas. Situaciją dar labiau komplikuoja geopolitiniai veiksniai: dėl prekybos karo transformatorių importas iš Kinijos į JAV nuo 2018 m. sumažėjo daugiau nei 40 proc.
Kinijos dalis JAV transformatorių importe per šį laikotarpį sumažėjo nuo 42 proc. iki vos 10 proc. 2025 m., o papildomi 25 proc. muitai dar labiau padidino įrangos kainą ir sumažino tiekimo lankstumą.
„Coface“ ekspertų vertinimu, trečiąja DI infrastruktūros plėtros kliūtimi tapo griežtėjanti reguliacinė aplinka ir įtampa visuomenėje. Duomenų centrų projektai vis dažniau susiduria su vietos bendruomenių pasipriešinimu. Pagrindinės priežastys – elektros kainų augimas ir vandens naudojimas. Dėl to ilgėja leidimų išdavimo procesai, didėja teisinių ginčų rizika.
Pavyzdžiui, 2026 m. sustabdytas „Digital Gateway“ projektas Virdžinijoje – vienas didžiausių pasaulyje, turėjęs sudaryti iki 6 GW galios (apie 12 proc. JAV rinkos). Šis projektas turėjo apimti daugiau nei 30 duomenų centrų, tačiau buvo sustabdytas po vietos gyventojų ieškinių ir teismo sprendimo, susijusio su viešųjų konsultacijų procesu.
Reguliacinė įtampa auga ir valstijų lygiu – pavyzdžiui, 2026 m. Meino valstijoje buvo priimtas laikinas moratoriumas naujų duomenų centrų statybai. Vėliau jis buvo vetuotas, tačiau panašios iniciatyvos svarstomos ir kitose JAV valstijose.
Poveikis verslui: augančios sąnaudos, apyvartinio kapitalo trūkumas ir lėtėjančios inovacijos
Statybų rangovai ir įrangos tiekėjai susiduria su situacija, kai projektai vėluoja, tačiau sąnaudos kaupiasi. Tai didina likvidumo riziką, ypač dirbant fiksuotos kainos kontraktų sąlygomis.
Vėluojant infrastruktūrai, atidedami DI sprendimų paleidimai ir jų monetizacija. Tuo pačiu metu rinkoje stiprėja konkurencija – nauji sprendimai iš Kinijos ar kitų teikėjų didina spaudimą rinkos lyderiams.
Pastaraisiais mėnesiais rinkoje išryškėjo skirtingos technologijų bendrovių pozicijos – „Anthropic“ stiprina savo konkurencingumą, „OpenAI“ susiduria su didėjančiu skepticizmu, o „Microsoft“ kol kas pavyko monetizuoti tik apie 3 proc. savo 450 mln. verslo klientų bazės per „Copilot“ sprendimus.
Vertinama, kad 2025 m. DI generavo bent penktadalį JAV BVP augimo, tačiau infrastruktūros vėlavimai šį impulsą artimiausiu laikotarpiu gali susilpninti. Nors investicijos į duomenų centrų statybas vis dar augo apie 31 proc. per metus, 2025 m. pabaigoje jų augimo tempas pasiekė žemiausią lygį per pastaruosius trejus metus.
Paradoksas: lėtesnė plėtra gali būti naudinga
Pasak M.Valskio, nors vėlavimai kelia rizikų, jie turi ir teigiamą pusę. Lėtesnė duomenų centrų plėtra mažina perinvestavimo tikimybę ir leidžia pasiūlai geriau prisitaikyti prie realios paklausos. Tarptautinės energetikos agentūros vertinimu, iki 2030 m. duomenų centrų paklausa gali augti nuo 60 proc. iki net 300 proc. lygio, priklausomai nuo technologinių ir ekonominių veiksnių.
Be to, riboti augimo tempai gali pristabdyti darbo rinkos transformaciją, ypač biurų darbuotojų segmente, kur kartu su augančiu produktyvumu jau pastebimas mažėjantis užimtumas.
Ko tikėtis: lėtesnio įgyvendinimo ir kainų augimo
„Coface“ vertinimu, DI infrastruktūros vėlavimai artimiausiu metu gali reikšti lėtesnį naujų DI sprendimų diegimą, ribotesnį pažangiausių įrankių prieinamumą ir didesnį spaudimą debesijos paslaugų kainoms. Verslo įmonėms tai reiškia, kad dalis automatizavimo, duomenų analizės ar klientų aptarnavimo sprendimų gali būti diegiami lėčiau, nei planuota, o projektų kaštai gali išlikti aukšti.
Vartotojams šie pokyčiai gali būti mažiau matomi, tačiau taip pat juntami – nuo lėtesnio naujų DI funkcijų atsiradimo kasdien naudojamose platformose iki galimų prenumeratų ar debesijos paslaugų kainodaros pokyčių.
