Sekite 15min Google
Dėl šių priežasčių „Coface“ pablogino trijų šalių ir pagerino keturių šalių rizikos vertinimus. Taip pat pakeista 20 sektorių rizikos vertinimų: 12 pabloginta, 8 pagerinta. Lietuva, Lenkija ir Slovėnija šiemet įvardintos sparčiausiai augančiomis ekonomikomis Vidurio ir Rytų Europoje.
Pasaulio ekonomiką slegia infliacinis spaudimas
Per vasarą geopolitinė padėtis smarkiai pablogėjo. Atsinaujinę kariniai veiksmai tarp Irano ir JAV bei suintensyvėjęs Ukrainos ir Rusijos konfliktas sukėlė didelę įtampą tiekimo grandinėse ir paskatino staigų žaliavų kainų šuolį. Nors naftos eksportas iš Persijos įlankos per Hormūzo sąsiaurį gerokai išaugo, o prekybos srautai buvo nukreipti kitais maršrutais, nafta pabrango daugiau kaip 50 proc., o gamtinės dujos – beveik 100 proc. Metalų kainos tebėra aukštos, o žemės ūkio žaliavos smarkiai pabrango dėl atakų prieš Juodosios jūros uostų terminalus ir šią vasarą Europą alinusių karščio bangų (kviečių kainos per metus pakilo 40 proc.).
Šie įvykiai vėl sustiprino nuogąstavimus dėl naujo infliacijos šuolio ir paskatino centrinius bankus didinti pagrindines palūkanų normas. JAV federalinio rezervo sistema (FED), kaip ir Europos Centrinis Bankas (ECB), palūkanų normas padidino 25 baziniais punktais ir taip prisidėjo prie finansavimo sąlygų griežtėjimo visame pasaulyje. Nuo sausio viduryje pasiekto žemiausio lygio JAV dolerio efektyvusis kursas pakilo daugiau kaip 6 proc., o ilgalaikės palūkanų normos daugumoje pagrindinių valiutų zonų nuo vasario pabaigos padidėjo daugiau kaip 100 bazinių punktų.
Kol kas pasaulio ekonomika išlieka atspari. Ją ypač palaiko investicijos į dirbtinį intelektą (DI) ir su jomis susijęs turto vertės augimo poveikis vartojimui. Vis dėlto rizikų daugėja. Šiomis aplinkybėmis prognozės nesikeičia: šiemet ekonomikos augimas turėtų sulėtėti iki 2,5 proc. (2025 m. siekė 2,8 proc.), o kitąmet – stabilizuotis ir siekti 2,6 proc.
Šalių ir sektorių rizika: pabloginti trijų Artimųjų Rytų šalių vertinimai, spaudimą patiria žemės ūkio ir maisto sektorius
Prognozuojama, kad 2026 m. Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos šalių ekonomikos trauksis. Saudo Arabijai (A3 → A4) grėsmę kelia išpuoliai prieš jos energetikos infrastruktūrą ir daugumą eksporto maršrutų, o Jungtiniai Arabų Emyratai (A2 → A3) ir Kataras (A3 → A4) yra pažeidžiami dėl priklausomybės nuo laivybos per Hormūzo sąsiaurį.
Žemės ūkio ir maisto sektoriaus rizikos vertinimas pablogintas šešiose šalyse. Europoje (Prancūzijoje, Austrijoje ir Lenkijoje) tai pirmiausia siejama su ekstremaliomis oro sąlygomis 2026 m. vasarą. Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir Saudo Arabijoje sektoriaus pažeidžiamumą labiau lemia didelė priklausomybė nuo maisto importo, o ne vietos gamybos problemos. Argentinoje sektorius ir toliau veikia sudėtingomis finansinėmis sąlygomis: bankrutavo kelios žemės ūkio įmonės, sąnaudos didelės, o pelno maržos sumažėjusios.
Nevienoda pasaulio ekonomikos raida
- JAV ekonomika išlieka atspari: ją palaiko namų ūkių vartojimas, investicijos į DI ir beveik visiškas užimtumas darbo rinkoje (nedarbo lygis – 4 proc.).
- Europos ekonomikos rezultatai šiek tiek pranoksta lūkesčius – prie to prisideda Vokietijos ir Ispanijos ekonomikų atsparumas, nors Prancūzijos viešųjų finansų tvarumas tebekelia susirūpinimą.
- Azijoje ekonomikos raida nevienoda. Vietnamo (+8,4 proc.) ir Indijos (+7,5 proc.) augimą toliau palaiko investicijos į infrastruktūrą ir su DI susijusios technologijos, o Kinijoje silpnėja vidaus paklausa. Kai kurių regiono šalių (Tailando ir Filipinų) ekonomikas slegia didėjančios energijos kainos.
- Afrikoje ir Lotynų Amerikoje pagrindinė rizika tebėra užsitęsusi didelė infliacija. Ją skatina žemės ūkio produktų ir energijos kainų augimas, kurį ypač sustiprina El Ninjo reiškinio poveikis.
„Užsitęsęs konfliktas Artimuosiuose Rytuose vėl didina naujo pasaulinio infliacijos šoko riziką. Didėjančios energijos, žaliavų ir transporto sąnaudos verčia centrinius bankus toliau laikytis griežtos pinigų politikos, o tai vis labiau apsunkina pažeidžiamiausių vyriausybių ir įmonių padėtį“, – situaciją komentuoja Jean‑Christophe Caffet, „Coface“ vyriausiasis ekonomistas.
Vidurio ir Rytų Europoje augimą palaiko eksportas ir investicijos
Vidurio ir Rytų Europos (VRE) ekonomikos augimą palaiko pagyvėjusi Vokietijos – vienos svarbiausių regiono prekybos partnerių – ekonominė veikla, iš dalies atsverianti nepalankius geopolitinius pokyčius. 2026 m. II ketv. daugumoje VRE šalių paspartėjo prekių eksporto augimas, o importas iš Vokietijos taip pat didėjo, rodydamas stiprėjančią regiono, kaip vokiškų prekių rinkos, svarbą.
Augimą skatina ir pagal ES programą SAFE remiamos išlaidos gynybai bei dvejopos paskirties projektams, taip pat spartėjančios infrastruktūros investicijos, finansuojamos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) lėšomis. Antrąjį ketvirtį investicijos prisidėjo prie Lenkijos, Slovėnijos ir Lietuvos, kurios tuo laikotarpiu buvo vienos sparčiausiai augusių ES ekonomikų, plėtros. Šių lėšų poveikis turėtų išlikti bent iki 2027 m. pradžios.
Vis dėlto augimo perspektyvoms grėsmę kelia stiprėjantis infliacinis spaudimas: Lenkijos centrinis bankas nebesvarsto galimybės mažinti palūkanų normų, Vengrijos centrinis bankas pristabdė jų mažinimą, o Čekijos centrinis bankas įspėja apie palūkanų normų kilimo riziką. Papildomą spaudimą regiono centriniams bankams daro ir ECB didinamos palūkanų normos.
