JAV prezidentas D.Trumpas trečiadienį ketina paskelbti apie didžiausius per šimtmetį JAV prekybos apribojimus, kurie iš esmės pakeis pokario pasaulinę prekybos sistemą ir sukels sunkiai prognozuojamą ekonominę riziką, rašo „Bloomberg“.
Šią akimirką prezidentas ne kartą vadino „išlaisvinimo diena“, teigdamas, kad ji išlaisvins JAV nuo priklausomybės nuo užsienio prekių ir sakydamas, kad „mes susigrąžinsime daug turto, kurį taip kvailai atidavėme kitoms šalims“.
Antradienį vykusiuose susitikimuose D.Trumpo komanda toliau derino naujų muitų detales, kurios bus paskelbtos trečiadienio vakarą, užsidarius JAV rinkoms.
D.Trumpo aplinka oficialiai nekomentuoja, kokie muitai gali būti paskelbti, tačiau D.Trumpas žurnalistams yra sakęs, kad kitas muitų raundas gali paveikti „visas šalis“.
Cituodamas šaltinius „Bloomberg“ teigė, kad svarstomi keli pasiūlymai. Vienas jų – prekėms į JAV taikyti 10 proc. arba 20 proc. muitus, priklausomai nuo to, kokius muitus jos pačios taiko JAV prekėms.
Dienraštis „The Wall Street Journal“ pranešė, kad D.Trumpo padėjėjai nagrinėja į skirtingas valstybes nukreiptą variantą, o „Fox News“ antradienį teigė, kad D.Trumpas vis dar svarsto ir vienodo 20 proc. pasaulinio muito tarifo galimybę.
JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas tvirtino, kad paskelbti muitai bus viršutinė riba – atspindės aukščiausią jų lygį, o vėliau šalys galės imtis priemonių jiems sumažinti, CNBC sakė Oklahomos respublikonų atstovas Kevinas Hernas. Antradienį Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karolina Leavitt sakė, kad muitai įsigalios iš karto, tačiau D.Trumpas yra atviras tolesnėms deryboms.
„Bloomberg“ vertinimu, nepriklausomai nuo to, kokį požiūrį galiausiai pasirinks D.Trumpas, šie muitai gali būti taikomi plačiai, net ir toms šalims, su kuriomis JAV neturi prekybos disbalanso. Manoma, kad tai bus vienas didžiausių naujų importo mokesčių JAV istorijoje.
Be to, kol kas neaišku, ar D.Trumpas pasiūlys kokių nors lengvatų sąjungininkams.
Nors Baltieji rūmai teigė, kad muitai įsigalios iš karto, labiausiai tikėtina, kad jie bus įvesti ketvirtadienį, kai turėtų įsigalioti automobilių importui taikomi mokesčiai.
D.Trumpas jau paskelbė apie gausybę muitų, įskaitant konkrečių sektorių tarifus, skirtus automobiliams, plienui ir aliuminiui. JAV taip pat įvedė muitus kai kurioms prekėms iš Meksikos, Kanados ir Kinijos, bet kol kas lieka neaišku, ar jie išliks, ar bus pakeisti D.Trumpo trečiadienį paskelbtais muitais.
D.Trumpas aiškiai nurodė kelis tikslus, kurių jis nori pasiekti taikydamas muitus: sugrąžinti gamybą į JAV, reaguoti į nesąžiningą kitų šalių prekybos politiką, padidinti mokestines pajamas ir paskatinti kovą su migracija ir prekyba narkotikais, rašo „The Guardian“.
Tuo metu D.Trumpo patarėjas prekybos klausimais Peteris Navarro pareiškė, kad prezidentas nori kasmet surinkti 700 mlrd. dolerių pajamų iš šių muitų.
Akcijų rinkose – nerimas
Neapibrėžtumas sukrėtė rinkas, privertė ekonomistus sumažinti ekonomikos augimo prognozes, o centrinių bankų vadovus – atsižvelgti į galimą importo sąnaudų poveikį infliacijai.
Investuotojai su nerimu laukia trečiadienio vakaro žinios, nes JAV akcijų rinka, per kurią pirmosios nerimo bangos nusirito D.Trumpui tik pradėjus kalbėti apie pirmuosius muitus Kinijai, Meksikai ir Kanadai, tik stiprėja.
„Investuotojų bendruomenė yra visuotinai sunerimusi“, – „Financial Times“ sakė turto valdytojo PGIM pasaulinių obligacijų vadovas Robertas Tippas, nurodydamas, kad pastarosiomis savaitėmis „žmonės mažina riziką ir atsitraukia nuo kreditų, nuo dolerio, nuo akcijų“.
Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt antradienį sakė, kad muitai įsigalios „nedelsiant“, ir nesureikšmino nerimo rinkose, kuris pastarosiomis savaitėmis sukėlė staigų JAV akcijų indekso „S&P 500“ išpardavimą.
JAV akcijų biržoje tai buvo „momentinė akimirka“, sakė K.Leavitt, pakartodama kitų D. Trumpo pareigūnų komentarus, kad Baltieji rūmai nepaisys dėl muitų kilusių rinkos neramumų, rašo „Financial Times“.
D.Trumpo grasinimai muitais šiais metais sukrėtė rinkas – smuko JAV akcijos, o doleris ir rizikingesnės įmonių obligacijos patyrė spaudimą.
Trečiadienį pasaulio rinkos buvo stabilios: „Stoxx Europe 600“ indeksas sumažėjo 0,3 %, dolerio kursas pagrindinių valiutų krepšelio atžvilgiu nepakito, o 10 metų iždo obligacijų pajamingumas padidėjo 0,02 procentinio punkto ir sudarė 4,19 proc. Japonijos Nikkei 225 ir Kinijos CSI 300 indeksai užsidarė be didesnių pokyčių.
Ar nesukels recesijos?
Tuo metu „Goldman Sachs“ dėl planuojamų muitų padidino recesijos per ateinančius metus tikimybę nuo 20 proc. iki 35 proc., rašo ABC.
Ekspertų vertinimu, plataus masto mokesčių užsienio prekėms politika gali įstumti JAV į recesiją. Jie atkreipė dėmesį į riziką, kad dėl importui taikomų muitų gali padidėti įmonių, kurios priklauso nuo žaliavų iš užsienio, sąnaudos, todėl sulėtės jų veikla, o vartotojai mažins išlaidas, kad sukauptų santaupų, jog galėtų atlaikyti kainų augimą ir galimą ekonomikos nuosmukį.
Kovo mėn. JAV vartotojų pasitikėjimas smuko iki žemiausio lygio per daugiau kaip ketverius metus.
„Jei tiek įmonės, tiek vartotojai pradės nerimauti ir mažinti savo išlaidas, tai gali lemti JAV recesiją“, – „ABC News" sakė Amerikos universiteto ekonomistė Kara Reynolds.
Antradienį „Moody's Analytics“ vyriausiasis ekonomistas Markas Zandi galimus muitus apibūdino kaip „ekonomikos nuosmukio priežastį“.
Beje, D.Trumpo administracija atsisakė atmesti recesijos galimybę. Kalbėdamas Baltuosiuose rūmuose anksčiau šį mėnesį, D.Trumpas sakė, kad „nedideli neramumai“ gali pasirodyti būtini, norint atgaivinti vidaus gamybą ir atkurti gerai apmokamas darbo vietas gamyboje.
Ekspertai recesiją paprastai apibrėžia, kaip du iš eilės ketvirčius mažėjantį šalies bendrąjį vidaus produktą (BVP).
