10-50 proc. muitus importuojamoms prekėms iš viso pasaulio įvedęs D.Trumpas reaguodamas į pasaulio akcijų biržose kilusį chaosą amerikiečius ragino „nebūti silpnais ir kvailiais“.
Jis pirmadienį pareiškė nesvarstantis galimybės sustabdyti praėjusią savaitę paskelbtų muitų įgyvendinimą.
„Na, mes to nesvarstome. Turime daug, labai daug šalių, kurios atvyksta su mumis derėtis dėl sandorių. Ir tai bus sąžiningi susitarimai. Ir tam tikrais atvejais jos mokės didelius tarifus“, – sakė JAV prezidentas.
Plačiau apie finansų rinkas pirmadienį sudrebinusį nuosmukį skaitykite ČIA.
Ekspertai – apie tai, kas vyksta finansų rinkose
19:54
15min laidoje „Kur investuoti?“ kalbinti „Myriad capital“ finansų makleris Martynas Juška ir „SB Asset Management“ investicijų valdytojas Arvydas Jacikevičius apžvelgė, kaip dažnai per pastaruosius 100 metų akcijų rinkos tiek krito, per kiek laiko atsistatė ir kaip reaguoti atsidūrus tokiose krizėse bei kokių klaidų svarbiausia nedaryti – ypač, jei investuojate neseniai.
Baltieji rūmai: nauji JAV tarifai Kinijai sieks 104 proc.
20:48
Papildomi JAV tarifai Kinijos importui sieks 104 proc., antradienį naujienų agentūrai AFP pranešė Baltieji rūmai.
Padidėjus įtampai tarp Vašingtono ir Kinijos Pekinas pažadėjo „kovoti iki galo“, jei JAV toliau taikys šaliai griežtus muitus.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino įvesti papildomą 50 proc. tarifą importui iš Kinijos, jei Pekinas neatšauks savo atsakomųjų priemonių planų.
Baltieji rūmai patvirtino, kad D.Trumpas imsis šių veiksmų ir šiais metais padidins muitus iki 104 procentų.
G.Meloni balandžio 17-ąją lankysis JAV, kur kalbėsis dėl naujų D.Trumpo tarifų
20:39
Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni antradienį pranešė, kad kitą savaitę apsilankys Vašingtone ir su prezidentu Donaldu Trumpu aptars JAV tarifus Europos Sąjungai (ES).
Savo biuro paskelbtuose komentaruose apie susitikimą su verslininkais kraštutinių dešiniųjų lyderė pritarė ES raginimams padėtį spręsti derybomis.
„Į šias derybas turime įsitraukti visi ir visais lygmenimis (...) ir aš nesu išimtis, nes balandžio 17 dieną būsiu Vašingtone ir, žinoma, ketinu šį klausimą spręsti su JAV prezidentu“, – teigė G.Meloni.
G.Meloni, kuri siekė palaikyti ryšius su respublikonu D.Trumpu, nepaisant jo politikos, teigė, kad sunku tiksliai įvertinti naujųjų muitų ekonomines pasekmes.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
Trumpo patarėjas nurodė, kad su prekybos partneriais vyksta „pozityvios“ diskusijos
19:48
JAV prezidento Donaldo Trumpo patarėjas ekonomikos klausimais Kevinas Hassetas sakė, kad šalys, norinčios susitarti su JAV prieš rytoj pradedamus taikyti muitus, daro „daug nuolaidų“, ir teigia, kad kai kurios šalys galėtų išvengti naujų importo mokesčių, jei D.Trumpas persigalvotų, skelbia BBC.
Interviu „Fox News“, kuriuo D.Trumpas vėliau pasidalijo savo platformoje „Truth Social“, Nacionalinės ekonomikos tarybos direktorius K.Hassetas sakė: "Šiuo metu tvarkome daugybę užklausų dėl derybų“ iš įvairių šalių, norinčių susitarti su JAV.
Jis nurodė, kad pirmenybė buvo teikiama susitikimams su Japonija ir Pietų Korėja.
Jis pridūrė: „Galiausiai prezidentas, žinoma, pats nuspręs, ar susitarimas yra pakankamai geras, kad pakeistų savo nuomonę dėl tarifų.“
Macronas tikisi, kad Trumpas persvarstys savo sprendimą dėl tarifų
19:24
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį paragino savo JAV kolegą Donaldą Trumpą persvarstyti prekybos partneriams įvestus plataus masto tarifus, kurie sukėlė pasaulinės recesijos grėsmę.
„Tikslas – pasiekti, kad prezidentas D.Trumpas persvarstytų savo sprendimą“, – per vizitą Egipte sakė E.Macronas.
„Jei tai reiškia, kad turime pereiti etapą, kuriame paaiškinsime, kad esame pasirengę reaguoti, tebūnie“, – teigė jis.
„Prancūzija ir Europa niekada nenorėjo chaoso“, – pridūrė jis.
JAV akcijos šoko į viršų
18:23
Antradienio rytą Niujorke JAV akcijos brango, nes pasaulio rinkos iš dalies atsigavo po tris dienas trukusios sumaišties, kurią sukėlė JAV prezidento Donaldo Trumpo įvesti muitai.
Prekybos pradžioje lyginamasis indeksas „S&P 500“ pakilo 3,8 proc. „Nasdaq Composite“ – 4,3 proc., vėliau abu sumažėjo iki 2-2,5 proc.
Rinkos atsigavo po tris dienas iš eilės patirtų didelių nuostolių, kurie užgriuvo D.Trumpui paskelbus planą įvesti didelius muitus dešimtims šalių, tokiu būdu grasindamas įžiebti visuotinį prekybos karą.
Tačiau antradienį Baltieji rūmai parodė didesnį norą derėtis su JAV prekybos partneriais dėl jų taikomų mokesčių mažinimo, rašo "Financial Times“.
Vašingtonas sutiko pradėti derybas su Japonija, o JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas pirmadienį pareiškė, kad Tokijui „bus teikiamas didžiausias prioritetas, nes jie labai greitai pateikė savo pasiūlymus“.
D.Trumpas savo socialinėje platformoje „Truth Social“ paskelbė, kad jis taip pat kalbėjosi su laikinai einančiu Pietų Korėjos prezidento pareigas
Priešingai, antradienį įtampa tarp JAV ir Kinijos padidėjo, nes Pekinas pažadėjo „kovoti iki galo“, jei JAV toliau taikys šaliai griežtus muitus.
Diena anksčiau D.Trumpas pagrasino Kinijai taikyti papildomą 50 proc. muitų tarifą po to, kai Pekinas praėjusią savaitę pareiškė, kad atitiks jo vadinamąjį „atsakomąjį“ 34 proc. muitą.
Antradienį apie 3 proc. kilo ir Europos indeksas „Stoxx Europe 600“, Londono „FTSE 100“ ir Vokietijos „Dax“.
Europos akcijų biržų indeksai pirmadienį augo
17:01
Europos akcijų biržų indeksai antradienį atšoko nuo žemumų, pasiektų masinių išpardavimų sukeltos kainų griūties per ankstesnes prekybos sesijas, po JAV prezidento Donaldo Trumpo išprovokuoto pasaulinio prekybos karo.
„Stoxx 50“ indeksas paaugo 2,5 proc., o „STOXX 600“ – daugiau nei 3 proc., ir tai buvo geriausias pastarojo rezultatas nuo 2022-ųjų, nurodo „Trading Economics“.
Žalia spalva plačiai užliejo rinką, o ryškiausiai – finansų, pramonės ir gynybos kompanijų akcijas, telekomunikacijų verslui nuo jų atsiliekant.
Per besibaigiančią antradienio prekybą Frankfurto ir Paryžiaus biržų indeksai pakilo apytikriai 3 proc., Milano – 2,5 proc., Madrido – 2,7 proc., Londono – 3,5 procento.
Per savaitę (palyginti su praėjusio antradienio prekybos rezultatais) DE40 indeksas prarado 9,4 proc., FR40 – 9,1 proc., IT40 – 12,5 proc., ES35 – 8,8 proc., GB100 – 7,6 proc. vertės.
Tokijo biržos indeksas JP225 paaugo 8,1 proc. antradienį ir nukrito 5,5 proc. per savaitę.
Donaldo Trumpo prekybos karas: „Sky News“ atskleidžia, kaip Kinija galėtų atsakyti JAV
15:30
Pažymima, kad yra keli akivaizdūs žingsniai, kurių Pekinas beveik neabejotinai imsis.
JAV ir Kinijos prekybos karas gali lemti dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų tarpusavio prekybos nuosmukį. Toks scenarijus įmanomas, jei visoms prekėms iš Kinijos bus įvestas papildomas 50 proc. tarifas.
„Sky News“ korespondentė Helen-Anne Smith rašo, kad jei D.Trumpo grasinimai išsipildys, visoms kiniškoms prekėms bus taikomi daugiau nei 100 proc., o kai kurioms – iki 120 proc. muitai, todėl bet kokia prekyba taps beveik neįmanoma.
Kinija šiuo metu yra vienintelė pasaulio valstybė, nusprendusi laikytis tokios griežtos pozicijos. Kitos šalys viešai daro nuolaidas ir siunčia delegacijas deryboms.
Yra keletas akivaizdžių žingsnių, kurių Kinija beveik neabejotinai imsis. Vienas iš pavyzdžių – retųjų žemių mineralų eksporto kontrolė. Kinija kontroliuoja didžiulę pasaulinės pasiūlos dalį, tačiau JAV greičiausiai laikui bėgant ras apėjimo būdų.
Kita galimybė – padidinti tarifus JAV produktams, kurie daro didelį poveikį, pavyzdžiui, žemės ūkio prekėms, tačiau tai gali nueiti per toli.
Potencialiai veiksmingesnės galimybės turi didelių trūkumų Pekinui. Pavyzdžiui, Pekinas galėtų taikytis į gerai žinomas JAV bendroves, tokias kaip „Apple“ ir „Tesla“, tačiau tai nėra idealu tuo metu, kai Kinija stengiasi pritraukti daugiau užsienio investicijų. Galimas ir tam tikras valiutos devalvavimas, tačiau tai taip pat turėtų neigiamų pasekmių.
Kitos galimybės yra labiau politinio pobūdžio ir kelia eskalacijos riziką, kuri gali peržengti ekonominę sritį.
Antradienio rytą valstybinės naujienų agentūros „Xinhua“ redaktorius užsiminė, kad Kinija gali nustoti bendradarbiauti su JAV kovoje su fentaniliu. D.Trumpui šis klausimas yra vienas pagrindinių, ir sunku įsivaizduoti, kad jis netaps „raudona linija“.
Tarp kitų svarstomų variantų – draudimas importuoti amerikietiškus filmus arba galbūt raginimas Kinijos visuomenei boikotuoti visas amerikietiškas prekes.
D.Trumpas paskelbė įvedantis precedento neturinčius muitus prekėms iš kitų šalių. Taip jis įvedė 25 proc. muitą visiems užsienyje pagamintiems automobiliams ir atsarginėms dalims.
Savo ruožtu Pekinas paskelbė apie papildomus 34 proc. muitus importui iš Jungtinių Valstijų, o tai išprovokavo agresyvią D.Trumpo reakciją. JAV prezidentas ultimatyviai pagrasino Kinijai papildomais 50 proc. muitais, jeigu ši šalis neatšauks savo sprendimo įvesti 34 proc. muitus.
Kinija savo ruožtu pažadėjo „kovoti iki galo“, jei JAV imsis grasinimų padidinti muitus.
„BRC Autocentro“ vadovas: „Kai kurių Europos šalių automobilių gamintojams naujieji JAV muitai tikrai bus pakankamai skaudūs“
15:29
Balandžio pradžioje Jungtinių Valstijų įvestas 25 proc. tarifas Europos automobilių importui gali turėti didelių pasekmių Europos automobilių pramonei. Vis tik labiausiai tai paveiks dideles Europos Sąjungos (ES) ekonomikas, pavyzdžiui, Vokietiją. Lietuvoje – bent jau teoriškai – automobilių kainos netgi gali šiek tiek mažėti.
Jungtinėms Valstijoms paskelbus apie 25 proc. tarifo visų automobilių importui įvedimą, Europos gamintojai sunerimo. Bene griežčiausiai pasisakė Vokietijos automobilių pramonės asociacija, pareiškusi, kad šis žingsnis paneigia tarptautinės taisyklėmis grindžiamą prekybos sistemą ir kad JAV veiksmai pakenks pasauliniam ekonominiam bendradarbiavimui bei lems darbo vietų praradimą.
Šie nuogąstavimai nėra iš piršto laužti: ekspertai jau suskaičiavo, kad Italijos ir Vokietijos automobilių eksportas į JAV gali sumažėti atitinkamai 6,5 ir daugiau nei 7 proc. Tai, be abejo, lemia didelė šių šalių priklausomybė nuo Amerikos rinkos, į kurią nukreipiama ketvirtadalis Vokietijos ir beveik trečdalis Italijos automobilių eksporto ne į ES šalis.
Naujieji muitai jau turi ir realių pasekmių. Pavyzdžiui, kompanija „Land Rover“ pranešė laikinai nutraukianti savo automobilių eksportą į Jungtines Valstijas. Tuo tarpu „Volkswagen“ paskelbė, kad Amerikos uostuose sulaikė 37 tūkst. automobilių, dėl kurių likimo nuspręs artimiausiomis dienomis ar savaitėmis.
Lietuvoje automobilių kaina mažės?
Bendrovės „BRC Autocentras“ vadovas Mindaugas Slovikas pripažįsta, kad kai kurioms Europos šalims naujieji JAV muitai tikrai bus pakankamai skaudūs. Tačiau Lietuvoje automobilių kaina potencialiai netgi galėtų mažėti.
„Kadangi Lietuva pati automobilių negamina, tiesioginio poveikio mes nepajusime. Tačiau kad naujieji muitai mūsų visiškai neliečia, teigti irgi negalime. Šalyje turime bent kelias ES automobilių pramonei dalis tiekiančias įmones, eksportuojančias atskirus elektronikos bei fotoelektronikos komponentus, jutiklius ar aktuatorius – daugiausiai iššūkių kils būtent joms“, – prognozuoja M.Slovikas.
BRC vadovas taip pat sako, kad, mažėjant potencialiai brangstančių europietiškų automobilių pardavimams Amerikoje, bent dalis jų nebus niekur eksportuota ir papildys vietinę, Europos šalių rinką. Tad ES valstybėse automobilių kaina netgi galėtų šiek tiek sumažėti.
„Tai priklauso nuo daugybės veiksnių: ar Europos automobilių gamintojai imsis aktyvių veiksmų, siekdami užkirsti kelią savo produkcijos kainų Jungtinėse Valstijose didėjimui, ar į Ameriką neišsiųstiems automobiliams pavyks greitai rasti alternatyvią eksporto rinką ir pan. Tad pernelyg džiūgauti – bent jau kol kas – irgi nederėtų“, – atkreipia dėmesį ekspertas.
56 mlrd. eurų vertės klausimas
Ekspertų skaičiavimais, 2023 m. ES automobilių gamintojai į Jungtines Valstijas eksportavo produkcijos už 56 mlrd. eurų, arba lygiai penktadalį viso savo automobilių eksporto. Beveik neabejojama, kad, jei naujieji JAV tarifai nebus atšaukti ar sumažinti, Europos transporto priemonių konkurencingumas Amerikos rinkoje gerokai sumažės, o dėl to smarkiai kris ir eksporto apimtys.
Nors kai kuriems atskiriems automobilių gamintojams naujieji tarifai turės didesnį poveikį, skaičiuojama, kad bendras makroekonominis poveikis ES ekonomikai bus palyginti nedidelis ir lems 0,1 procentinio punkto BVP sumažėjimą.
Sumažėjus eksportui, Europoje gali susiformuoti tam tikras JAV rinkai skirtų transporto priemonių pasiūlos perteklius, potencialiai galintis lemti ir automobilių kainos sumažėjimą. Vis tik tai lems daugybė įvairių veiksnių – jau minėtas automobilių gamintojų sugebėjimas perorientuoti eksporto srautus, koreguoti savo produkcijos gamybos lygį ir veiksmingai valdyti sukauptas produkcijos atsargas.
Šiuo metu Europos automobilių gamybos sektoriuje iš viso dirba apie 13,8 mln. žmonių. Tad net ir nedidelis šios pramonės šakos nuosmukis gali turėti reikšmingų socialinių ir ekonominių padarinių, ypač šalyse, labiau priklausančiose nuo automobilių gamybos.
Putino patikėtinis liaupsina Trumpą: „Tai lyderystė“
15:24
Rusijos prezidento Vladimiro Putino specialusis pasiuntinys ir Rusijos tiesioginių investicijų fondo vadovas Kirilas Dmitrijevas socialiniame tinkle „X“ pareiškė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas, nustatydamas naujus muitus, pademonstravo savo lyderystę.
„Būtų lengva nekreipti dėmesio į didėjančią daugiau nei 30 trilijonų JAV dolerių skolą ir augantį prekybos deficitą, kaip tai darė ankstesni prezidentai. Būtų lengva permesti atsakomybę ateities kartoms. Tačiau D.Trumpas imasi drąsių veiksmų, kad sustabdytų JAV bankrotą, sugrąžintų darbo vietas, skatintų investicijas ir atkurtų ekonomiką. Tai yra lyderystė“, – pagyrų negailėjo K.Dmitrijevas.
