Prezidentūra yra patenkinta praėjusioje Europos Vadovų Taryboje išsiderėtu finansiniu paketu Lietuvai. Tačiau tam, kad biudžetas įsigaliotų, jį turi patvirtinti Europos Parlamentas.
Europos Parlamentas (EP) pareiškė, kad jis bendru biudžetu nėra patenkintas, ir priėmė tą išreiškiančią rezoliuciją. Dabar EP derėsis su ES pirmininkaujančia šalimi, tai yra Airija, dėl kompromiso. Jei su Airija susiderėti nepavyks, visas krūvis susiderėti teks Lietuvai, kuri pirmininkauti ES Tarybai pradeda kitą pusmetį.
„Ši parlamento pozicija yra standartinė, taip buvo ir praeitą kartą. Visada EP turi savo nuomonę ir visada nori pakoreguoti vieną ar kitą eilutę, ar kažkokius principinius tarpinstitucinius santykius. (…)
Koks bebūtų šis susitarimas, valstybių finansiniai paketai, kurie buvo suderėti yra neliečiami, tai yra ką Lietuva gavo, jau gavo. Ką gavo mūsų kaimynai, jau gavo. Dabar vyksta derybos tarp institucijų daugiau valdžios ir raumenų demonstravimo prasme“, – sakė D. Grybauskaitė žurnalistams Briuselyje ketvirtadienį.
Valstybės vadovė spėja, kad derybų procese gali būti koreguojamas sprendimų priėmimas, laisvinamas ar keičiamas tam tikrų biudžeto eilučių naudojimas. Prezidentė tikisi, kad artėjant Europos Parlamento rinkimams, 2014 metais, „noras demonstruoti raumenis“ neperžengs racionalumo ribų.
„Rinkimai visur yra rinkimai, visur yra noras viešo karo, bet turėtume būti visi atsakingi ir galvoti, kas svarbu Europai. Mums visiems yra labai svarbu, kad nauja finansinė perspektyva ir pinigai galėtų ateiti į šalis nares , tame tarpe ir Lietuvą, jau nuo 2014 metų, ir bet kokie pasistumdymai, raumenų demonstravimai, bus nenaudingi visoms ES šalims narims“, – sakė D. Grybauskaitė.
Lietuva išsiderėjo daugiau
Nors bendras ES biudžetas buvo ženkliai apkarpytas, Lietuvai pavyko išsiderėti 4 milijardais litų daugiau, nei gavome 2007-2013 metais. Bendras ES finansinės paramos Lietuvai paketas didėja beveik 10 procentų ir sudarys 44,5 milijardus litų.
Einamosiomis kainomis Lietuvai skirta daugiau nei 25 milijardai litų struktūrinės paramos.
Parama žemės ūkiui – kaimo plėtrai ir tiesioginėms išmokoms sudarys 17,2 mlrd. litų. Tiesioginės išmokos Lietuvos žemdirbams didės 70 proc. ir iki 2020 metų pasieks 196 eurų (676 Lt) už ha.
Lietuvai taip pat pavyko išsikovoti, kad nebūtų apriboti Ignalinos atominės elektrinės uždarymo finansavimo terminai. IAE uždarymas bus finansuojamas kaip numatyta Lietuvos stojimo į ES sutartyje. Einamosiomis kainomis 2014-2020 metų laikotarpiui IAE uždarymui skiriama 1,5 milijardo litų (450 mln. eurų), taip pat 1,03 milijardo litų (300 mln. eurų) nepanaudotų lėšų perkeliama iš dabartinės finansinės perspektyvos. Taigi, iš viso per artimiausius septynerius metus IAE uždarymo darbams Lietuva galės panaudoti 750 mln. eurų.
Daugiamečiame ES biudžete taip pat numatyta nauja Europos infrastruktūros tinklų priemonė, iš kurios bus finansuojami energetikos, transporto ir telekomunikacijų projektai. Joje numatyta 29 mlrd. eurų. Lietuvai tai galimybė gauti finansavimą svarbiems energetiniams projektams – elektros ir dujų jungtims.
