R.Šadžiaus teigimu, kitais metais numatytas 5,4 proc. valstybės pajamų ir 6,2 proc. išlaidų augimas. „Galime optimistiškiau žiūrėti į PVM surinkimą, todėl planas padidintas 118 mln. Lt“, – pranešė ministras.
Savivaldybės galės skolintis daugiau
Savivaldybių galimybė skolintis padidinta nuo 10 iki 15 proc. prognozuojamų pajamų.
„Lietuvos geležinkeliai“ vietoj 67 mln. Lt kitais metai į valstybės biudžetą planuoja pervesti tik 10 mln. Lt dividendų. Tuo tarpu Lietuvos bankas planuoja pervesti papildomus 20 mln. Lt.
R.Šadžius teigė, jog kitais metais 25 mln. Lt bus skirti kultūros darbuotojų atlyginimo didinimui. Tai pusė prašomos sumos. Atlyginimai galėtų didėti nuo liepos 1 d.
Finansų ministerijai teko koreguoti per optimistinius savivaldybių planus. Papildomai numatyta skirta 17 mln. Lt. Taip pat savivaldybių galimybė skolintis padidinta nuo 10 iki 15 proc. prognozuojamų pajamų.
Pasak R.Šadžiaus, tai savivaldybėms leis spręsti tokius svarbius klausimus, kaip, pavyzdžiui, Panemunės tilto statybos problemas. „Šitas objektas galėtų būti finansuojamas Kauno savivaldybės arba kelių programos lėšomis. Nutarėme, kad visoms savivaldybėms galime padidinti skolinimosi limitą“, – sakė jis.
Žemės ūkio ministerijai papildomi 8 mln. Lt skirti melioracijai ir 11 mln. Lt gyvulininkystei. Policijai papildomai skirti 9 mln. Lt. Energetikos ministerijai 8 mln. Lt skirti arbitražinių ginčų sprendimui. Susisiekimo ministerijai 2,2 mln. Lt numatyti kurti bendros įmonės „Rail Baltica“ projektą. Per milijonas litų skirta Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai. Specialiųjų tyrimų tarnybos analitinio padalinio kūrimui skirta apie 1 mln. 1,7 mln. Lt skirti Bendrojo pagalbos centro papildomoms pareigybėms finansuoti.
Vienkartinis sprendimas
Pritarčiau nuostatai, kad ne atlyginimai yra per maži, o finansavimas kultūros įstaigoms labai netolygus, – sakė R.Šadžius.
„Susidaro vaizdas, kad blogi laikai baigėsi. Čia galima prisiminti posakį, kad reikia taupyti, kai yra geri laikai, o leisti, kai yra blogi. Ar neverta riboti asignavimų valdytojų teisės prisiimti papildomus įsipareigojimus?“ – finansų ministro klausė ekonomistas, Seimo narys Kęstutis Glaveckas.
R.Šadžiaus teigimu, ši įstatymų nuostata sukėlė daug sunkumų skelbiant viešuosius pirkimus. Tai buvo gera prevencinė priemonė, tačiau situacija pasikeitė. Pasak jo, šiuo metu iš duobės dar neišlipome. Tam reikės dar vienų ar dvejų metų.
Finansų ministro Seimo nariai klausė ir dėl kultūros darbuotojų atlyginimų. „Šis sprendimas yra vienkartinis. Vyriausybė yra pritarusi nuostatai, kad atlyginimų klausimas turi būti sprendžiamas kompleksiškai neišskiriant nei vienos grupės. Pritarčiau nuostatai, kad ne atlyginimai yra per maži, o finansavimas kultūros įstaigoms labai netolygus“, – atsakė R.Šadžius.
Pasak jo, pateikta kultūros darbuotojų atlyginimo didinimo programa vyriausybėje pritarimo nesulaukė, todėl šį klausimą dar teks svarstys.
Pensininkai lieka už borto
Jeigu viršplaninės pajamos nebus paskirstytos pensininkams, atsistatydinsiu iš frakcijos seniūno pareigų ir reikalausiu kiekvieno ministro atsakomybės, – žadėjo V.Gapšys.
Tiek pozicijos, tiek opozicijos nariams rūpėjo ir pensijų kompensavimas. Jie pabrėžė, jog pensijų augimui nenumatytas nė litas, ir klausė, ar pensijas planuojama kelti iš viršplaninių pajamų.
R.Šadžius teigė, jog tokioms biudžeto išlaidoms reikalingas Seimo pritarimas, todėl įsipareigoti, jog viršplaninės lėšos bus panaudotos pensijų kėlimui jis negali.
Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys tokią ministro kalbą įvertino itin neigiamai. „Jeigu viršplaninės pajamos nebus paskirstytos pensininkams, atsistatydinsiu iš frakcijos seniūno pareigų ir reikalausiu kiekvieno ministro atsakomybės“, – sakė jis.
Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius stebėjosi valdančiųjų prioritetais: „Yra dalykų, kurie biudžetuose nesikeičia, tai mokyklų finansavimas ar pašalpų mokėjimas. Čia labai girtis nėra kuo. Tačiau per biudžetą kiekviena valdžia parodo, kas jai labiausiai rūpi. 2014 m. biudžetas yra tikrai geras valdžiai. Opozicijai nepavyko sustabdyti politikų, aukštų valdininkų, teisėjų algų didinimo. Jos augs apie 30 proc., nors 2009 m. mes 38 proc. mažinome atlyginimus ministrams, premjeru ir Seimo nariams. Štai jums ir skirtumas.“
Pasak A.Kubiliaus, šiai valdžiai rūpi nauji automobiliai, o jo vyriausybė per pusę mažino reprezentacines išlaidas.
„Pensininkai yra vienintelė grupė, kuri lieka už biudžeto. Kalbame ne apie milijardus, o apie 100 mln. Lt, kurie leistų padidinti pensijas ir pasakyti, kad mums rūpi visi žmones. Ne tik savi iš savo valdžios“, – piktinosi opozicijos lyderis.
Kokias reikia turėti kiaulės akis?
Tikriausiai niekada nebuvo toks didelis dėmesys kovai su šešėline ekonomika. Greitai išgirsite apie labai didelį Muitinės departamento, Valstybinės mokesčių inspekcijos darbą, – sakė A.Butkevičius.
Seimo Biudžetų ir finansų komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas sakė buvęs nustebintas ir pozicijos, ir opozicijos atstovų kalbų.
„Nežinau, kokias reikia turėti kiaulės akis, kad iš tribūnos mus kaltintumėte tuo, ką patys pridarėte. 711 mln. Lt per valdymo metus neatidavėte savivaldybėms. Vien melioracijai neatidavėt 120 mln. Lt. Kas pridirbo tiek, kad reikia kompensuoti? Mes nei vieno dalyko nepadarėm, kurį reiktų kompensuoti. Kas kompensuos Kelių fondui, kuriam nepaisant įstatymų nepervesta apie milijardą litų“, – į opoziciją kreipėsi B.Bradauskas.
Premjeras Algirdas Butkevičius tai pat stengėsi atremti metamus kaltinimus. Jis žadėjo, jog visuomenė netrukus sužinos apie kovos su šešėline ekonomika rezultatus: „Tikriausiai niekada nebuvo toks didelis dėmesys kovai su šešėline ekonomika. Greitai išgirsite apie labai didelį Muitinės departamento, Valstybinės mokesčių inspekcijos darbą. Tai susiję su dyzelinių tranzitu. Kiekiai buvo skaičiuojami sąstatais. Greitai mūsų teisėsaugos institucijos pristatys raportą ES institucijoms ir tai bus didelis žingsnis užkertant tam kelią.“
Pasak jo, smarkiai pagerėjęs mokesčių administravimas nuteikia optimistiškai. Seimas nutarė, jog balsavimas dėl biudžeto įstatymo priėmimo vyks gruodžio 12 d.
