Kiekvieną pavasarį Europoje verslai trumpam pristabdo veiklą – šiuo laikotarpiu viena po kitos seka valstybinės šventės ir nedarbo dienos.
Tačiau ekonomistai jau seniai kelia nepatogų klausimą: kiek iš tiesų kainuoja apmokamos poilsio dienos?
Aiškų atsakymą 2024 m. pateikė Danija. Šalies valdžia panaikino beveik 340 metų gyvavusią religinę šventę – Didžiąją maldos dieną (Store Bededag), siekdama padidinti biudžeto pajamas ir priartėti prie NATO gynybos finansavimo tikslo.
Skaičiuota, kad tai kasmet atneš apie 3 mlrd. Danijos kronų (apie 400 mln. eurų) papildomų pajamų.
Sprendimas sukėlė protestus ir nepasitenkinimą visuomenėje, tačiau tapo vienu aiškiausių pastarojo meto pavyzdžių, kai valdžia tiesiogiai įkainoja laisvadienį.
Danija – ne vienintelė taip pasielgusi valstybė. Pavyzdžiui, Portugalija 2012 m. panaikino keturias šventes, siekdama sumažinti biudžeto deficitą, tačiau 2016 m., ekonominei situacijai stabilizavusis, jas sugrąžino.
Skirtumai Europoje – akivaizdūs
Valstybinių švenčių skaičius Europos Sąjungoje smarkiai skiriasi.
Remiantis Europos užimtumo tarnybos (EURES) duomenimis, Lietuva patenka tarp daugiausiai švenčių turinčių šalių – jų per metus yra apie 15–16.
Palyginimui, Vokietijoje yra 9 nacionalinės šventės, o Danijoje po pakeitimų jų liko 10.
Eurostato duomenimis, žemyno vidurkis siekia apie 11,7 dienos.
Tokie skirtumai turi aiškią ekonominę kainą. Ekonomistų skaičiavimu, šalis, turinti 15, o ne devynias šventes, pagal Rosso ir Wagnerio modelį – empirinę analizę, leidžiančią įvertinti, kiek papildomos šventinės dienos mažina metinį BVP – kasmet patiria apie 0,48 proc. didesnį BVP nuostolį, lyginant su taupesnėmis šalimis, nepriklausomai nuo to, kiek gyventojai išleidžia per šventes.
2024 m. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) siekė apie 79 mlrd. eurų, tad dėl papildomų švenčių šalis kasmet „praranda“ apie 360 mln. eurų produkcijos, palyginti su Vokietija.
Lietuvos verslo konfederacijos duomenimis, nors tikslią sumą, kiek viena nedarbo diena kainuoja valstybės biudžetui, pasakyti sunku, ji gali siekti ir 100 mln. eurų.
Nedarbo diena sumažina metinį BVP
Detalesnę analizę pateikia ekonomistų Lucaso Rosso ir Rodrigo Wagnerio tyrimas, apėmęs beveik 200 šalių laikotarpį nuo 2000 iki 2019 metų.
Jie nustatė, kad viena papildoma nedarbo diena vidutiniškai sumažina metinį BVP apie 0,08 proc., nors dalį šio poveikio kompensuoja didesnis vartojimas, ypač turizmo ir paslaugų sektoriuose.
Poveikis labiausiai jaučiamas pramonėje, tuo metu tokie sektoriai kaip žemės ūkis ar kasyba dirba beveik nenutrūkstamai.
Vis dėlto ekonomistai pabrėžia, kad laisvadieniai nėra vien nuostolis – geriau pailsėję darbuotojai yra produktyvesni, o daugiau švenčių siejama su mažesniu nelaimingų atsitikimų darbe skaičiumi ir didesniu žmonių pasitenkinimu.
