S.Wertheimeris sukūrė pirmąjį Izraelio pramonės parką dar prieš 30 metų.
Šiam projektui įgyvendinti jis pasirinko arabų apgyvendintą Izraelio šiaurinę dalį. Pramonės parke dabar gaminama aibė gaminių – nuo kompiuterinių prietaisų iki grožio produktų, o visai neseniai panašus parkas iškilo ir Nazarete – didžiausiame Izraelio arabų mieste.
Verslininkas per daug nesižavi ir šiuo metu Izraelyje plintančia startuolių mada.
„Žmonės neturi darbų“, – savo nuomonę apie šalies arabų frustraciją, peraugančią į smurtą, aiškina S.Wertheimeris.
89 metų verslininkas išleido milijonus dolerių iš viso šešių pramoninių parkų statybai visame Izraelyje, kurie dažnai tarnauja kaip sugyvenimo tarp skirtingas religijas išpažįstančių žmonių vieta.
S.Wertheimeris įsitikinęs, kad kraujo praliejimo šalyje šaknys yra ekonominės.
Verslininkas per daug nesižavi ir šiuo metu Izraelyje plintančia startuolių mada. Nors startuolius S.Wertheimeris ir vertina teigiamai, bet siūlo nepamiršti, kad jie nepakeis stabilių darbo vietų, kurias sukuria materialius daiktus, tokius kaip automobiliai ar šokoladai, gaminančios bendrovės.
„Turime keletą jaunų žmonių, kuriems tai sekasi (startuolių kūrimas) ir tai suteikia klaidingą įvaizdį, kad visa šalis gali gyventi iš aukštųjų technologijų“, – sako S.Wertheimeris.
Dalis arabų labai vertina šio Izraelio verslininko pastangas padėti jų tautiečiams, tačiau kiti įsitikinę, kad konflikto priežastys visai ne ekonominės, bet politinės, nes Izraelis yra žydų valstybė.
Palestiniečiai sudaro penktadalį Izraelio gyventojų, o pagal išsilavinimo, nedarbo ir atlyginimų vidurkius gerokai atsilieka nuo likusios visuomenės dalies. Jų taip pat beveik nepaveikė ir Izraelio technologijų bumo sėkmė.
Dalis Izraelio arabų beduinų genčių net ir dirbdamos įprastinius darbus pramonės įmonėse nenori atsisakyti savo klajokliško gyvenimo būdo.
„Jeigu jie nori gyventi lūšnelėje, jie gali ten ir likti. Svarbiausia, kad jie ateitų į darbą laiku“, – savo požiūrį išdėsto S.Wertheimeris.
