Iki šiol kai kurios ES šalys atgauna dalį į ES biudžetą įmokėtų lėšų – toks buvo pasirašytas susitarimas dar tada, kai ES kūrėsi. Pavyzdžiui, vieną dosniausių grąžinimų iki šiol turėjo Didžioji Britanija, nes tokias sąlygas išsiderėjo tuometinė šalies premjerė Margaret Thatcher.
Tiesa, tokia nelygybė siutino kitas šalis, kurios tokių sąlygų neturėjo. Pavyzdžiui, Vokietija, Nyderlandai, Austrija, Švedija ir Danija per metus susigrąžindavo 6 milijardus eurų, didelę dalį susigrąžindavo ir Didžioji Britanija. Tačiau su jos išėjimu po „Brexit“ biudžete atsiras 17 mlrd. eurų skylė, kuriai užkamšyti Briuselis ir ieško būdų. Todėl idėją panaikinti sugrąžinimus vadina „korekcija“, rašo „Financial Times“.
Nyderlandų premjeras Markas Rutte pareiškė, kad sugrąžinimo panaikinimas „nėra sprendimas spręsti nesąžiningą sąnaudų paskirstymo problemą“. Todėl Nyderlandai atmetė tokį Briuselio pasiūlymą. Premjeras dar pridūrė, kad „Brexit“ ir taip jau smogė Nyderlandų ekonomikai. Šalies valdžia mano, kad biudžeto sudarymas nėra garbingas.
Prie nepatenkintų choro prisijungė ir Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas, kuris, atmesdamas išlaidų planą, pareiškė, kad jis „per didelė našta turtingoms šalims“.
Danijos premjeras Larsas Løkke Rasmussenas tviteryje parašė, kad „mažesnė ES turi turėti mažesnį biudžetą“.
Bet Europos Komisijos vadovas Jeanas-Claude'as Junckeris gina biudžetą, sakydamas, kad sugrąžinimo tradicija iš ES turi išnykti kartu su Jungtine Karalyste. Lenkija taip pat palaiko idėją nustoti grąžinti permokas kai kurioms ES narėms.
Lietuva šiame ginče nedalyvauja, nes gaunama parama yra nepalyginamai didesnė nei kasmetinė šalies įmoka ES biudžetui.
Ir tai ne vienintelis pastarųjų dienų ginčas Briuselyje. Nyderlandai, Belgija, Italija ir Prancūzija greičiausiai praras dalį mokesčių, surenkamų kaip muitai. Europos Komisija nori, kad šalims narėms liktų 10 proc. nuo surenkamų muitų, o ne 20 proc., kaip yra dabar.