2013-10-29 09:51

Daugiau nei pusė lietuvių nesigilina į finansinių sutarčių sąlygas

Atidus vartojimo paskolos sutarties sąlygų skaitymas yra pagrindinis saugiklis, padedantis išvengti nesklandumų grąžinant paskolą. Siekiant išsiaiškinti šalies gyventojų įpročius prisiimant finansinius įsipareigojimus, „Provident Finansai“ iniciatyva rugsėjo mėnesį buvo atlikta visuomenės apklausa. Rezultatai atskleidė, kad net 60 proc. apklaustųjų, kuriems yra tekę finansiškai įsipareigoti, nurodė į sutarties sąlygas nesigilinantys.
Pagyvenęs žmogus pasirašo sutartį
Pagyvenęs žmogus pasirašo sutartį / 123rf nuotr.
Temos: 1 Paskola

Išsamiai sutarties sąlygas dažniau perskaito 46–55 m. amžiaus respondentai, turintys aukštąjį išsilavinimą ir gaunantys didžiausias pajamas. Tarp sutarties atidžiai neskaitančiųjų 36 proc. teigė dokumentus „perbėgantys“ akimis, o beveik ketvirtadalis – visai nesigilinantys, nes tai už juos padaro konsultantas arba tai jiems tiesiog neįdomu. Esminius punktus dažniau peržvelgia vyrai bei didmiesčių gyventojai. 

Išsamiai sutarties sąlygas dažniau perskaito 46–55 m. amžiaus respondentai, turintys aukštąjį išsilavinimą ir gaunantys didžiausias pajamas. 

„Galima būtų įvardinti kelias priežastis, kodėl žmonės nesigilina į sutartis. Pirmoji – ne visi sugeba jas skaityti. Tačiau tokiu atveju visuomet galima kreiptis į specialistą, kuris atsakys į kylančius klausimus. Antroji priežastis – tiesiog tingėjimas gilintis į sutarties sąlygas. Apskritai, negalima pasirašyti nė vieno dokumento, nesusipažinus su jo turiniu – ar tai būtų finansinių įsipareigojimų sutartis, ar bet koks kitas dokumentas, – akcentuoja „Provident Finansai“ marketingo vadovė Dovilė Krinickienė. – Mūsų kompanijos veiklos pagrindas – glaudūs santykiai tarp kredito tarpininko ir paskolos gavėjo. Tai reiškia, kad prieš priimant sprendimą išduoti paskolą su kiekvienu potencialiu klientu kredito tarpininkas susitinka jo namuose. Taigi klientas turi galimybę užduoti visus jam kylančius klausimus jau pirmojo susitikimo metu.“

Visų apklausoje dalyvavusių respondentų buvo klausiama, ar imant paskolą jiems būtų reikalinga specialisto konsultacija. Dauguma, 64 proc., nurodė, kad konsultacijos jiems reikia. Kas trečias kaip priežastį nurodė žinių stoką, beveik tiek pat pažymėjo, kad tokios pagalbos reikėtų tik priimant su didelėmis pinigų sumomis susijusius įsipareigojimus. Specialisto konsultacijos poreikį dažniau nurodė moterys, jauniausi (18–25 m.) tyrimo dalyviai, mažesnių miestų ar rajonų centrų ir kaimo vietovių gyventojai.

Finansinių konsultacijų linkę atsisakyti respondentai pažymėjo, kad priimant finansinius įsipareigojimus jiems užtenka viešai prieinamos informacijos (10 proc.), dalis pasikliauja draugų rekomendacijomis (10 proc.) arba mano turintys pakankamai žinių (7 proc.). 

Rugsėjo mėnesį kompanijos „Spinter tyrimai“ atliktoje apklausoje dalyvavo 1007 18–75 metų amžiaus Lietuvos gyventojai.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą