Šis įvertis pagrįstas tyrimu, kurį atliko Ekonomikos ir verslo tyrimų centras (CEBR), „Hitachi Capital“ ir elektroninių apklausų įmonė „YouGov“, neseniai apklausiusi 1,015 tūkst. įmonių vadovų, kurių buvo paprašyta papasakoti apie sprendimus dėl investicijų, priimtus po birželio 23 dieną įvykusio referendumo.
Maždaug trečdalis vadovų, priimančių tokius sprendimus, pareiškė, jog dėl „Brexit“ atidėjo investicijas arba iš viso jų atsisakė.
Paprašyti nurodyti priežastis, dėl kurių buvo priimti šie sprendimai, jie dažniausiai minėjo svaro kurso kritimą arba susijusį infliacinių lūkesčių didėjimą.
Taip pat buvo dažnai minėtas neapibrėžtumas dėl būsimos Didžiosios Britanijos narystės bendrojoje Europos rinkoje ir dėl Didžiosios Britanijos ekonomikos būklės po „Brexit“ – pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES).
„Remdamiesi įmonių pateiktais atsakymais apie jų investicijų vertę, kuri buvo pakeista dėl su „Brexit“ susijusių priežasčių, apytikriai apskaičiavome, kad bendra investicijų, kurių po „Brexit“ referendumo buvo atsisakyta arba kurios buvo atidėtos, vertė siekia 65,5 mlrd. svarų“, – rašoma CEBR pranešime.
„Į šią sumą įtrauktos atidėtos ir atšauktos būsimos investicijos, taip pat dabartinės investicijos.“
Pasak tyrimų centro, „investicijas, kurios buvo atidėtos arba atšauktos dėl su „Brexit“ susijusių veiksnių, dažniausiai minėdavo IT ir telekomunikacijų sektoriaus įmonės“.
Didžiajai Britanijai nusprendus išstoti iš ES, svaro kursas euro atžvilgiu buvo nusileidęs į žemiausią per 7,5 metų lygį, o JAV dolerio atžvilgiu buvo kritęs į žemiausią per 31 metus lygį.
Tačiau svaras šiek tiek atsitiesė po to, kai Londono Aukštasis teismas nusprendė, kad vyriausybė, prieš inicijuodama „Brexit“, privalo gauti parlamento pritarimą.
