„Konfliktas labai sustiprino tvariųjų aviacinių degalų verslo argumentus“, – AFP sakė bendrovės „Ineratec“, valdančios minėtą gamyklą Frankfurte, strategijos vadovas Mariano Berkenwaldas (Marianas Berkenvaldas).
Prieš karui Europoje sumažinus aviacinių degalų tiekimą, tvarieji aviaciniai degalai buvo daugiausia reklamuojami dėl savo ekologiškumo. Pasak šios technologijos šalininkų, atsisakius naftos, galima 90 proc. sumažinti aviacijos sektoriaus išmetamų planetos atšilimą skatinančių teršalų.
Aviacijos sektoriui tenka iki keturių procentų visų Europos Sąjungoje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
Briuselis padarė tvariuosius degalus pagrindine transporto sektoriaus ekologiškumo didinimo iniciatyvos dalimi ir įpareigojo degalų tiekėjus iki 2030 metų į žibalą, tiekiamą ES oro uostams, įmaišyti ne mažiau kaip 1,2 proc. tokių degalų, o iki 2050 metų – 35 proc.
Tačiau sektoriaus augimas sunkiai įgauna pagreitį dėl didelių sąnaudų ir mažų investicijų.
Prieš 10 metų įkurta „Ineratec“ gamybą pradėjo praėjusiais metais ir jos nedidelė gamykla Vokietijoje šiuo metu yra vienintelė Europoje, gaminanti tvariuosius aviacinius degalus.
Apie 40 kitų vystomų projektų yra įstrigę, nes nepavyksta užsitikrinti finansavimo, reikalingo gamybos įmonių paleidimui, teigė interesų gynimo grupės „Transport & Environment“ (T&E) atstovė Camille Mutrelle (Kamilė Mutrel). Europai reikia dar maždaug devynių didesnių gamyklų, kad būtų pasiektas 2030 metų tikslas, tačiau „mes vis dar turime nuliuką“, sakė ji.
„Ineratec“ gamykla pagamina apie 2500 tonų kuro per metus, o to pakanka tik apie 50-čiai transatlantinių skrydžių.
Manoma, kad padėtį gali pakeisti vykstantis karas Artimuosiuose Rytuose, dėl kurio yra faktiškai uždarytas strategiškai svarbus Hormuzo sąsiauris, kuriuo taikos metu transportuojamas maždaug penktadalis pasaulio naftos.
Kadangi pagrindinių tvariųjų aviacinių degalų komponentų galima gauti išskirtinai Europoje, šis kuras sulaukė karinių pajėgų, kurios nerimauja dėl degalų, skirtų naikintuvams, sraigtasparniams ir kitoms transporto priemonėms, prieinamumo, dėmesio. Pasak tvariųjų degalų srityje besispecializuojančio aviacijos konsultanto Matteo Mirolo (Mateo Mirolo), karinės pajėgos už tokius degalus galėtų mokėti aukštesnę kainą.
Gynybos interesai
Tvarieji aviaciniai degalai kainuoja apie 10 kartų daugiau nei žibalas, ir net jo šalininkai pripažįsta, kad vargu ar kada nors pavyks pasiekti tokį patį kainos lygį, kaip ir jų konkurento, pagaminto iš iškastinio kuro.
Vokietijos ginkluotosios pajėgos neseniai išbandė „Ineratec“ degalus. Be to, žinoma, kad kitos vyriausybės išreiškė susidomėjimą gamybos pajėgumų plėtra, sakė C. Mutrelle.
„Dabartinė krizė yra signalas, kad reikia susimąstyti apie Europos energetinę nepriklausomybę“, – sakė civilinės aviacijos lobistų grupės „Airlines for Europe“ vykdomoji direktorė Uranija Georgucaku (Ourania Georgoutsakou).
Tvariųjų degalų pigesnis ir lengvesnis prieinamumas turėtų būti „skubus strateginis prioritetas“, pridūrė ji.
Šalininkai tikisi, kad vyriausybių parama šiai technologijai galiausiai įtikins investuotojus į ją investuoti.
Europos Komisija teigia svarstanti galimybę sukurti ES finansavimo mechanizmą tvariesiems aviaciniams degalams, kad paremtų jų plėtrą.
„Ineratec“ atstovas M. Berkenwaldas teigia, kad pastaruoju metu įmonė sulaukia daugiau skambučių, tačiau jie dar neperaugo į sutartis. „Tikimės, kad viskas judės šia linkme“, – sakė jis.
