Ar verta riboti žemės pardavimą vakariečiams, nesutaria ir patys ūkininkai, teigiantys, kad šiandien tai ribojama ne tik užsieniečiams, bet ir lietuviams, nes jie formaliai negali turėti daugiau kaip 500 hektarų žemės, rašo „Verslo žinios“.
„Žemės pardavimas užsieniečiams – tai ne ekonominis, bet ir tautinis sprendimas. Šalia Latvija, kurioje vakariečiai žemės ūkio paskirties žemę galėjo pirkti laisvai ir šiandien ne vietinių gyventojų rankose yra 25 proc. visų valdų. Tas pat būtų ir pas mus. Nors užsieniečiai ir rado būdų, kaip apeiti draudimus, tačiau pirkimo mastai tikrai buvo ne tokie kaip pas kaimynus,“ – sakė „Agrokoncerno“ prezidentas Ramūnas Karbauskis.
Jis leido suprasti, kad dėl žemės įsigijimo Lietuvos ūkininkai negali konkuruoti su vakariečiais, gaunančiais 4 kartus didesnes išmokas už žemę.
„Norime, kad Europos Taryba pritartų draudimui, nes tuo metu, kai stojome į Europos Sąjungą, mūsų žemdirbiai ekonomiškai negalėjo konkuruoti su vakariečiais. Dabar vėluoja žemės reforma ir norėtume, kad mūsų ūkininkai spėtų lengvatinėmis sąlygomis įsigyti valstybinės žemės,“ – teigė Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis.
Didžiausios Lietuvoje žemės savininkės yra bendrovės „Agrowill Group“, „Agrokoncernas“, „Linas AGro“ ir „Lytagra“, kurioms valdo atitinkamai 29 tūkst., 25 tūkst., 13 tūkst. ir 3,1 tūkst. hektarų nuosavos bei nuomojamos žemės.
