Duoklė skrandžiui: kur brangesnė – Lietuvoje ar Europoje?

Geriausias būdas išsiaiškinti – apsipirkti. Portalas 15min.lt apsiginklavo ilgu produktų sąrašu ir patraukė į prekybos centrus skirtingo pragyvenimo lygio šalyse: Lietuvoje (Vilniuje), Lenkijoje (Suvalkuose), Belgijoje (Briuselyje), Juodkalnijoje (Podgoricoje), Norvegijoje (Hamerfeste) ir Estijoje (Taline).

Svetur nusipirksi ne visko

Trumpas pasižvalgymas į parduotuvių lentynas, nepretenduojantis į tikslų ir išsamų tyrimą, patvirtino, ką lietuviai jau ne vienerius metus žino ir kuo sėkmingai naudojasi – pigiausia maistą pirkti Lenkijoje. Atsitiktinai parinktų produktų krepšelis šioje šalyje nekainuotų net 70 Lt – kone dukart mažiau nei Lietuvoje. Užsukus ne tik į keletą prekybos centrų, bet ir į turgų bei pasidairius nuolaidų, skirtumas tikriausiai būtų mažesnis.

Estijoje, jau antrus metus turinčioje eurą, tos pačios prekės piniginę palengvintų labiau – 160 Lt, Belgijoje – 170 Lt. Europos Sąjungai nepriklausantys, tačiau eurais parduotuvėse mokantys juodkalniečiai turėtų atseikėti 184 Lt sumą. Viena brangiausių pasaulio šalių Norvegija pateisina savo apibūdinimą – tie patys produktai kainuotų 250 Lt.

123rf.com nuotr. /Sviestas

Kai kurios kainos svarstyklių lėkštelę nusveria Lietuvos naudai. Pavyzdžiui, sviesto pakelį mūsų parduotuvėse galima nusipirkti už 3 Lt, estams tam prireiks 4,5 Lt. Kilogramas mocarelos Lietuvoje kainuoja 22–24, o Estijoje – 34 Lt. Tiesa, morkos ten kainuoja apie litą, o Lietuvoje – apie pusantro. Pietuose esančioje Juodkalnijoje kilogramas paprikų kainuoja beveik 8 Lt. Nors šiuo metu mūsų prekybos centruose jos brangesnės, su nuolaida galima rasti ir gerokai pigesnių. Tiesa, bananai Juodkalnijoje kainuoja mažiau nei 3 Lt, o apelsinai – 2 Lt.

Be to, ne visur galima rasti grietinės, varškės, juodos duonos, kai kurių kruopų – produktų, be kurių nemažai lietuvių neįsivaizduoja savo raciono.

Tiksliai įvertinti kainų skirtumą nelengva, mat skiriasi ne tik pakuočių dydžiai (avokadai, kiviai, brokoliai siūlomi tiek vienetais, tiek kilogramais, norvegai kiaušinius parduoda po 12 vienetų, dešrą ir riešutus galima pirkti sveriamus arba supakuotus mažesniais kiekiais), bet ir patys produktai (mūsiškį batoną kai kur atitinka prancūziškas, o lietuvišką varškę vakarietė „sesė“ – grūdėta varškė arba varškės kremas).

Eglės Digrytės nuotr./Parduotuvė „Lidl“ Briuselyje

Kainas 15min.lt žurnalistai ir bendradarbiai tikrino įvairiuose prekybos centruose ir mažesnėse prekyvietėse. Pavyzdžiui, Suvalkuose (Lenkija) lankėmės „Kaufland“ ir „Lidl“, Brsiuselyje – tokiame pačiame „Lidl“, kiek brangesniame „Delhaize“ ir keliose parduotuvėlėse, kur paprastai šeimininkauja imigrantai.

Pusryčiauti pigiau Lenkijoje, vakarieniauti – Belgijoje

Kad būtų lengviau pirkti ir skaičiuoti, sukurkime dienos meniu dviem žmonėms. Tariamos išlaidos bus nemažos – kai kurių produktų (sviesto, pieno, agurko ir pan.) sunku įsigyti vienai porcijai arba dalį pakuotės, todėl jų teks imti didesnį kiekį, be to, taip paprasčiau lyginti kainas.

Ant pusryčių stalo – sumuštiniai su dešra ir agurku, keli kiviai, indelis jogurto, arbata ir saldinta kava su pienu. Apytiksliu paskaičiavimu, pigiausi būtų lenkiški pusryčiai (perkant standartinius produktų kiekius – kilogramą, litrą ar indelį, tik dešros – 100 g, išlaidos nesiektų nė 25 Lt). Gerokai daugiau reikėtų išleisti Lietuvoje (41 Lt) ir Estijoje (50 Lt). Juodkalnijoje tie patys produktai atsieitų 58 Lt, o norvegiški ir belgiški pusryčiai, sprendžiant iš kainos, turėtų būti gurmaniški (atitinkamai 71 Lt ir 78 Lt).

Žinoma, pigiau būtų išsivirti košės – Lietuvoje kilogramas kai kurių kruopų nekainuoja nė 2 Lt, Lenkijoje – dar pigiau, tačiau kitose šalyse jos nėra populiarios.

Priešpiečiams užkąsime obuolių, kurie pigiausi Estijoje (mažiausia kaina – 1,8 Lt), Lenkijoje (1,9 Lt) ir Juodkalnijoje (1,9 Lt). Lietuvoje ir Belgijoje obuoliai vos brangesni (po 2 Lt), Norvegijoje kainuoja 4,6 Lt.

Eglės Digrytės nuotr./Suvalkuose įsigytos prekės

Pietų meniu – daržovių sriuba ir vištienos, daržovių bei pievagrybių troškinys su bulvėmis. Vėl laimi Lenkija – vos 22 Lt (dėl gerokai mažesnio pridėtinės vertės mokesčio – būtiniausiems maisto produktams jis tesiekia 5 proc., kitam maistui – 8 proc.). Lietuvoje, kur šis mokestis visiems maisto produktams vienodas – 21 proc., kaina siektų 37 Lt. Estijoje – truputį daugiau, Juodkalnijoje – 42 Lt, Belgijoje – 45 Lt, Norvegijoje – net 116 Lt.

Pavakariams prie arbatos (jos jau turime) paskanausime šokolado, kuris taip pat pigiausias Lenkijoje (1,6 Lt) ir Lietuvoje (2,3 Lt), o brangiausias – Norvegijoje (6,7 Lt).

Vakarienei – pomidorų, avokadų ir mocarelos salotos, o desertui – obuolių ir šokolado pyragas, prie kurio gersime arbatą su citrina. Pigiausios salotos – belgiškos (23 Lt) ir lietuviškos (38 Lt), brangiausios – juodkalnietiškos (64 Lt).

Pyragui naujų produktų reikės nedaug – cukraus jau turime, obuolių pirkome priešpiečiams, šokolado liko nuo pavakarių. Ir pyragas būtų pigiausias lenkiškas (papildomiems produktams išleistume 12 Lt), už jį nedaug būtų brangesnis lietuviškas (13,4 Lt). Juodkalniečiai išleistų 18 Lt, estai – 19 Lt, belgai – 20 Lt, norvegai – 35 Lt.

Pinigus atiduodame kaimynams

Apsilankymas prekybos centre Lenkijoje kišenes patuština ne taip smarkiai kaip Norvegijoje ar net Lietuvoje. Tai jau seniai suprato lietuviai. Netoli sienos esančių Marijampolės, Vilkaviškio, Druskininkų, Lazdijų ir kitų vietovių gyventojai dar prieš krizę traukdavo apsipirkti į Suvalkus, Augustavą ar Balstogę. Atėjus sunkmečiui jų pavyzdžiu pasekė žmonės iš tolimesnių miestų.

Eglės Digrytės nuotr./Prekybos centras Suvalkuose

Dabar dėl nepalankesnio zloto kurso, praėjusių didžiųjų metų švenčių ir kitų priežasčių pirkėjų srautas iš Lietuvos nuslūgo, bet jų Lenkijos prekybos centruose vis tiek galima pamatyti net darbo dienomis. Verslininkai jiems vilioti ne tik informaciją parduotuvėse pateikia lietuviškai, bet ir pakeles nustatė lietuviškomis reklamomis.

Lenkijoje išties daugelis maisto produktų pigesni, ypač pieno produktai, vaisiai ir daržovės. Kainų lentelėse skaičiai – dažniausiai tokie patys ar mažesni nei Lietuvoje, kai kam taikomos nuolaidos. Kadangi zlotas – pigesnis už litą, pirkėjai išlošia bent šį skirtumą, jau nekalbant apie mažesnį PVM. Tačiau buitinė chemija, plaukų priežiūros priemonės, kai kurios gyvūnų prekės kainuoja brangiau.

Tiesa, įvertinus išlaidas degalams, į Lenkiją apsimoka keliauti, jei išlaidos sieks bent 700–1000 litų, ypač važiuojant didesnį atstumą.

Brangios net bulvės

Norvegijoje kainos priklauso nuo prekybos centro, gamintojo ir kai kurių kitų dalykų. Anot ten gyvenančios Donatos, jas lyginant su lietuviškomis reikia turėti omenyje pragyvenimo lygį. Lietuvoje maistui išleidžiama didesnė vidutinio atlyginimo dalis. Norvegijoje maistui namuose gaminti ir kartais nueiti į kavinę pakanka maždaug ketvirtadalio pajamų.

„Maistas net norvegams čia nėra pigus, – tvirtino pašnekovė. – Žinoma, tokie produktai, kaip bulvės ar makaronai, turbūt nesunkiai įperkami visiems, o mėsa ar alkoholis – prabangesnės prekės. Bet juk jos visur tokios.“

Nors, priešingai nei Lietuvoje, minimalaus atlyginimo čia nėra, dirbdamas legaliai ir pagal nuolatinio darbo sutartį žmogus gauna bent 15 tūkst. kronų į rankas (beveik 6,9 tūkst. Lt). Žinoma, nuolatiniai gyventojai ir atvažiavusieji užsidirbti išlaidauja skirtingai, todėl pirkinių krepšelio suma gali skirtis net keliais tūkstančiais kronų per mėnesį.

Kai kurios norvegiškos kainos lietuvio akiai atrodo sunkiai suvokiamos. Kilogramas jautienos ten gali kainuoti 180 Lt, datulių – 70 Lt, kiaulienos – beveik tiek pat. Net morkos ir bulvės, kurias norvegai vadina pigiausiu maistu, kainuoja po 8 Lt už kilogramą. Donata suskubo nuraminti – pirmas įspūdis gali būti apgaulingas. Antai čili pipirai – dar brangesni, bet vienas kainuoja vos litą du.

Jos tvirtinimu, nepriklausomai nuo atlyginimo dydžio maistui niekas netaupo: „Pusvelčiui Norvegijoje nieko nėra, maistas kainuoja nemažai. Tačiau tiek imigrantai, tiek norvegai dažniausiai dirba ne viename darbe, gauna vidutines ir didesnes pajamas, todėl gali sau leisti mėgautis ne vien šaldytuvo gėrybėmis, bet ir savaitgalio pietumis mieste ar vakarais baruose.“

Lietuvoje maisto produktų krepšelis pigiausias

Rekomenduojamas maisto produktų krepšelis keturių asmenų šeimai per mėnesį Lietuvoje kainuoja 965 Lt, Estijoje – 1051 Lt, Latvijoje – 1100 Lt, neseniai išsiaiškino „Swedbank“ Baltijos šalių asmeninių finansų institutas.

Krepšelį sudaro maistui namuose ruošti skirti produktai, atitinkantys Baltijos šalių gyventojų valgymo įpročius ir patenkinantys vidutinio suaugusiojo maistinių medžiagų, vitaminų bei mineralų kasdienį poreikį. Šių produktų dienos energetinė vertė – 2400 kalorijų. Suaugusiam žmogui per mėnesį rekomenduojama suvartoti 4,5 kg mėsos, 2,9 kg žuvies, 251 kg daržovių ir 7,3 kg vaisių. 

Odeta Bložienė, „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje

Įvertinus atlyginimų skirtumus, išlaidų maistui našta lengviausia Estijoje – dviem suaugusiems žmonėms, gaunantiems vidutinį atlyginimą, tam pakanka 22 proc. pajamų. Lietuvoje išlaidos maistui sudaro 29 proc., Latvijoje – 32 proc. pajamų.

Daugiau nei trečdalį krepšelio kainos sudaro mėsos ir žuvies produktai (Estijoje, kur brangesnė kiauliena ir žuvis, – net 421 Lt, Lietuvoje – 338 Lt). Užtat Estijoje pigiausia duona, kiti miltų gaminiai ir kruopos, o Latvijoje daugiausiai kainuoja pieno produktai, daržovės ir riebaliniai produktai.

Asmeninių finansų instituto vadovės Odetos Bložienės teigimu, mūsų šalyje maistui tenkanti šeimos biudžeto dalis yra viena didžiausių Europos Sąjungoje. Dėl augančios minimalios algos ir pasaulinių tendencijų esą negalima tikėtis kainų mažėjimo. Maisto poreikis pasaulyje tik didės, o pasiūla liks ribota.

Zloto kursas – 0,85 lito

Euro kursas – 3,4528 lito

Norvegijos kronos kursas – 0,46 lito