„Jau stojimo pradžioje matėme, kad Lietuva gali ir nori tapti nare. Vėlgi reikėtų pabrėžti, kad narystė EBPO nėra finišo tiesioji, tai tik tolesnės pažangos kelio pradžia. Taip yra todėl, kad kitos EBPO narės ir toliau stebės, kaip klubo naujokė Lietuva įgyvendina rekomendacijas, kurių neišpildė iki narystės“, – interviu „Verslo žinioms“ sakė Mari Kiviniemi.
Pasak EBPO pareigūnės, Lietuvoje dar išlieka iššūkių sveikatos ir darbo rinkos, įdarbinimo ir socialinės politikos srityse.
M.Kiviniemi teigimu, narystė EBPO reiškia, kad šalis tampa dar patikimesnė partnerė užsienio bendrovėms, siekiančioms čia investuoti, nes ji laikosi tų pačių taisyklių, kokios galioja kitoms EBPO narėms, tai yra šalims, iš kur daugiausia ir iškeliauja tiesioginių užsienio investicijų.
BNS primena, kad derybas dėl narystės EBPO Lietuva pradėjo prieš trejus metus ir baigė šiemet balandį. EBPO gegužės 3 dieną oficialiai pakvietė Lietuvą prisijungti prie EBPO konvencijos.
Lietuva oficialiai taps 36-ąja stipriausias pasaulio ekonomikas vienijančios organizacijos nare.
