Pasak šaltinių, ECB vadovai gali atsisakyti dabartinio infliacijos tikslo, kuris yra šiek tiek mažiau nei 2 proc., ir nustatyti naują – ne mažesnį nei 2 proc. – tikslą. Radikalesnis nei šis kainų stabilumo vertinimo pokytis, ECB nuomone, galėtų būti laikomas per daug ambicingu, pažymėjo šaltiniai.
Perėjimas prie ne mažesnio nei 2 proc. infliacijos tikslo vidutinės trukmės laikotarpiu palengvintų spaudimą ECB dėl būtinybės griežtinti pinigų ir skolinimo politiką po to, kai infliacija euro zonoje perkops 1,5 proc. ribą.
Idealiu atveju toks žingsnis turėtų paskatinti infliacijos lūkesčių – pagrindinio realios infliacijos generavimo veiksnio – augimą sukuriant tam tikros erdvės kainų augimo tempo didėjimui, teigia šaltiniai.
Taip pat šaltiniai atkreipė dėmesį į tai, kad ECB trūksta vieningos nuomonės tiek pagrindinių veiksnių, lemiančių euro zonos ekonomikos situaciją, atžvilgiu, tiek ir dėl to, kokių veiksmų reikėtų imtis dabartinėmis sąlygomis.
Šaltiniai teigia, kad pagrindinė problema yra ta, jog ECB šiuo metu neturi aiškios nuomonės, kodėl infliacija išlieka žema tokį ilgą laiką.
ECB, jau aštuonerius metus įgyvendinantis aktyvią ekonomikos augimo skatinimo politiką per obligacijų pirkimą ir neigiamos indėlių palūkanų normos išlaikymą, taip ir nesugebėjo pasiekti nustatyto infliacijos tikslo.
Vartotojų kainų augimo tempai euro zonoje nesiekia 1 proc., o ekspertai ir toliau blogina ateinančių metų prognozes.
Kitas ECB posėdis įvyks gruodžio 12 dieną.
Analitikai mano, kad naujoji ECB vadovė Christine Lagarde artėjančiame posėdyje gali paskelbti banko strategijos vertinimo rezultatus.
