Sekite 15min Google
Didesnė investicijų dalis reiškia, kad daugiau išteklių skiriama gamybos priemonėms, technologijoms ir produktyvumui didinti. Tai leidžia su tais pačiais ištekliais sukurti daugiau vertės ir spartina ilgalaikį ekonomikos augimą. Kartu didesnė investicijų dalis atspindi pasitikėjimą šalies verslo aplinka bei jos ateitimi. Vis dėlto Estijos patirtis primena, kad šį pasitikėjimą ir ilgai kurtą investicinį pranašumą galima greitai prarasti.
Estijos sėkmės paslaptis – ekonominė laisvė
Istoriškai Estija nuolat lenkė Lietuvą pritraukiamų investicijų kiekiu, o tai užtikrino spartesnį ekonomikos augimą. Prie šio pranašumo svariai prisidėjo didesnė šalies ekonominė laisvė. Išsilaisvinusi iš Sovietų Sąjungos, Estija greičiau nei kaimynės perėjo prie rinkos ekonomikos ir tapo viena ekonomiškai laisviausių šalių pasaulyje.
Estijos modelis ilgą laiką buvo paremtas nedideliais ir lengvai administruojamais mokesčiais, mažesne reguliavimo našta verslui ir žema valdžios skola. Vienas esminių konkurencingos mokesčių sistemos pavyzdžių – Estijoje nėra apmokestinamas reinvestuojamas įmonių pelnas. Kitaip tariant, jei pelnas lieka įmonėje ir panaudojamas plėtrai, investicijoms ar naujoms darbo vietoms kurti, pelno mokesčio nereikia mokėti tol, kol jis neišmokamas savininkams.
Estijos sėkmę atspindi ir JAV analitinio centro „Heritage Foundation“ skelbiamas kasmetinis Ekonomikos laisvės indeksas: jame šalis dar 1998 m. peržengė 70 balų ribą ir pasiekė iš esmės laisvos ekonomikos statusą. Iki šiol Estijos ekonominės laisvės lygis išlieka aukštesnis nei Lietuvos: 2026 m. Estijos indeksas siekia 78,7 balo, o Lietuvos – 75,3 balo.
Didesnė ekonominė laisvė Estijoje sudarė palankesnes sąlygas investicijoms, verslumui ir ekonomikos augimui. Įmonės ir žmonės turėjo daugiau galimybių investuoti, kurti ir užsidirbti. Todėl iki 2023 m. prasidėjusio ekonomikos nuosmukio Estija sparčiai artėjo prie turtingesnių Europos valstybių: 2022 m. šalies BVP vienam gyventojui siekė 75,4 proc. ES vidurkio.
Lietuva: lėtesnis startas, bet nuosekli kryptis
O kaip tuo pat metu atrodė Lietuva? Pagal ekonominę laisvę mūsų šalis ilgą laiką vijosi Estiją, o minėtą 70 balų ribą Lietuva pasiekė tik 2004 m. – šešeriais metais vėliau nei Estija. Ekonomikos lygio atotrūkis taip pat buvo akivaizdus: 2022 m. Lietuvos BVP vienam gyventojui siekė 65,6 proc. ES vidurkio – 10 procentinių punktų žemiau Estijos.
Vis dėlto ilguoju laikotarpiu Lietuvoje formavosi aiški ir tvari kryptis – investicijos augo sparčiau nei šalies BVP ir todėl sudarė vis didesnę ekonomikos dalį. 2015 m. investicijos sudarė 19,6 proc. BVP, o 2025 m. jau pasiekė 22,9 proc. BVP. Toks nuoseklus investicijų augimas didino Lietuvos galimybes kurti daugiau vertės ir ilgainiui prisivyti turtingesnes valstybes.
Kas pakišo koją Estijai?
Situaciją iš esmės pakeitė 2023–2024 m. Estijos ekonomikos nuosmukis. Iš pradžių jį lėmė išoriniai veiksniai: po plataus masto invazijos į Ukrainą smarkiai išaugusios energijos kainos bei sumažėjęs eksportas į Šiaurės Europos ir Vokietijos rinkas, kuriose silpnėjo pramonės veikla. Nors energijos kainų šokas ir silpnesnė paklausa eksporto rinkose buvo juntami ir Lietuvoje, Estijos ekonomikos sunkumai užsitęsė daug ilgiau.
Prie lėto atsigavimo reikšmingai prisidėjo Estijos valdžios sprendimai – 2024–2025 m. įvykdytos mokesčių reformos. Jų metu smarkiai išaugo mokestinė našta: standartinis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas buvo padidintas nuo 20 iki 24 proc., o gyventojų pajamų ir paskirstytojo pelno mokesčių tarifai – nuo 20 iki 22 proc. Nors vėliau atsisakyta planų mokesčius didinti dar labiau, šie mokesčių pakeitimai kartu su nauju automobilių mokesčiu ir kitais reguliavimo pokyčiais ženkliai išaugino ekonominės veiklos sąnaudas.
Tai pakeitė iki tol itin liberalia laikytą Estijos verslo aplinką ir neigiamai paveikė įmonių lūkesčius. Pavyzdžiui, Eurostato skelbiamas Estijos pramonės pasitikėjimo rodiklis 2026 m. balandį siekė –10,3, kai Lietuvos rodiklis buvo –4,8. Dėl šių priežasčių Lietuvos BVP rodiklis beveik prisivijo Estiją: 2025 m. Estijos BVP vienam gyventojui sudarė 72,9 proc. ES vidurkio, o Lietuvos – jau 70,0 proc.
Kokia pamoka Lietuvai?
Verta pabrėžti, kad Estija pasauliniame kontekste ir toliau išlieka viena ekonomiškai laisviausių šalių (Ekonomikos laisvės indekse užima 9 vietą, kai Lietuva – 15 vietą), todėl prognozuojama, kad šalis palaipsniui atsigaus ir grįš į tvaraus ilgalaikio augimo trajektoriją.
Vis dėlto, kaip liudija statistika ir ekonomikos dėsniai, mokesčių bei kiti reguliaciniai pokyčiai Estijos atsigavimą krizės akivaizdoje reikšmingai pristabdė. Tai sudarė galimybę Lietuvos ekonomikai ne tik prisivyti Estiją, bet ir aplenkti ją pagal investicijų dalį BVP. Prognozuojama, kad ekonomikos atotrūkis tarp šalių šiemet dar labiau susitrauks, kadangi 2026 m. Lietuvos BVP turėtų augti apie 3 proc., o Estijos – tik apie 1,6 proc.
Pagrindinė pamoka Lietuvai aiški: norint ilguoju laikotarpiu išlikti tarp sparčiausiai augančių ES ekonomikų, būtina išsaugoti laisvos ekonomikos statusą ir sekti ankstesniu Estijos pramintu keliu bei nekartoti dabartinių jos klaidų.
Visgi rizika Lietuvai pasukti priešinga kryptimi yra reali: neseniai įgyvendinta mokesčių reforma jau padidino bendrą mokestinę naštą, o Valstybės kontrolė vertina, kad 2025–2029 m. valstybės skola gali išaugti 74 proc., o metinės palūkanų išlaidos – daugiau nei dvigubai – nuo 0,8 iki 1,8 mlrd. eurų.
Tai ženklas ieškoti valdžios išlaidų efektyvumo šaltinių – pirmiausia atsisakant nereikalingų ir besidubliuojančių funkcijų viešajame sektoriuje. Tolesnį Lietuvos progresą galima užtikrinti tik gerinant mokestinę bei reguliacinę aplinką, o ne keliant mokesčius ir pučiant valdžios aparatą.
