Kapitalas: skaičiai, kurie netelpa į įprastus rėmus
Skaičiai kalba patys už save. „Goldman Sachs“ analitikai prognozuoja, kad keturi didžiausi šios temos atstovai – „Meta“, „Microsoft“, „Amazon“ ir „Alphabet“ – nuo 2025 iki 2030 metų kartu bus išleidę apie 5,3 trilijono JAV dolerių investicijoms į šią temą. Neseniai buvo paskelbta ir dar didesnė sąmatą – 7,6 trilijono JAV dolerių nuo 2026 iki 2031 metų, kuri apėmė duomenų apdorojimo infrastruktūrą, duomenų centrus ir energetiką. Palyginimui – tai daugiau nei 90 kartų daugiau nei Lietuvos BVP.
Šis finansavimo mastas verčia ieškoti netradicinių sprendimų. Viešosios kapitalo rinkos vienos neištraukia tokio svorio. Finansų rinkų analitikai pabrėžia, kad artimiausiais metais įvairių finansavimosi struktūrų derinys bus būtinybė – ne pasirinkimas. Privataus kapitalo rinkos atstovai jau aktyviai dalyvauja šiame procese: 2025 metais infrastruktūros fondų surinktas kapitalas pasiekė naują metinį rekordą – 221 milijardą JAV dolerių, o metų grąža siekė daugiau nei 12 proc., lenkdama visas kitas privataus kapitalo kategorijas, išskyrus privačius rizikos kapitalo fondus.
Infrastruktūra kaip ilgalaikis katalizatorius
Infrastruktūra ir priemonės susijusios su ja šiame kontekste yra bene patraukliausia ilgalaikė galimybė. Nuo 2021 iki 2024 metų ši rinka augo apie 12 proc. per metus. Analitikai mato potencialą šiam tempui grįžti net prie aukštesnių rezultatų, kurie gali siekti net 16 – 17 proc. metinio augimo, kuris vyravo 2012 – 2021 metais. Judant šiuo tempu, iki 2030 metų valdomo turto suma gali pasiekti 3 trilijonus JAV dolerių.
Šios klasės aktyvų patrauklumą stiprina keli dažnai naudojami argumentai: pajamų srautas, apsauga nuo infliacijos (kai kuriose sutartyse numatyti tiesioginiai kaštų perkėlimo mechanizmai) ir mažesnė koreliacija su klasikinėmis investicijomis, kas tikimasi sumažins rinkos svyravimų riziką. Instituciniams investuotojams, kurie paskutiniu metu buvo padidinę obligacijų kiekį portfelyje, tikėtina bus patrauklus šis sektorius, ypatingai siekiant aukštesnės grąžos ir vertinant pajamingumų mažėjimą.
Duomenų centrai šiuo metu jau sudaro du trečdalius visų skaitmeninės infrastruktūros sandorių apimties. Kartu su komunalinėmis paslaugomis ši kategorija 2026 metų pirmąjį ketvirtį sudarė daugiau nei pusę visos infrastruktūros sandorių vertės.
Puslaidininkiai – struktūrinis lūžis ar ciklo viršūnė?
Puslaidininkių sektorius šiuo metu yra karščiausias visoje rinkoje ir labiausiai ginčijamas. Filadelfijos biržos puslaidininkių indeksas per pastaruosius du mėnesius šoktelėjo apie 70 proc., o atminties lustų gamintojai pasiekė stulbinančių rezultatų: „Micron“ akcijos šiais metais patrigubėjo, Azijos konkurentai – dar dramatiškiau.
Didelio pralaidumo atminties lustai (HBM) iš esmės pakeitė pasiūlos dinamiką. Jie yra sudėtingesni gaminti, turi aukštesnį broko procentą ir užima neproporcingai didelę gamybos pajėgumų dalį. Tai struktūriškai apriboja pasiūlą ir palaiko kainas aukštai – skirtingai nuo įprastų atminties lustų ciklų, kai pasiūlos perteklius greitai numuša maržas.
„Micron“ pajamos 2026 metais prognozuojamas 66,8 milijardo JAV dolerių, palyginti su 8,5 milijardo 2025-aisiais. 2027 metais tikimasi apie 120 milijardų JAV dolerių – daugiau nei „Amazon“ per tą patį laikotarpį.
Tačiau bearish perspektyva yra vienodai reikšminga. Puslaidininkių indeksas šiuo metu prekiaujamas už 71 kartą pelno – brangiausias lygis nuo 2008 metų finansų krizės pabaigos. Pagal pardavimų santykį net 15 kartų, o tai aukščiausias rodiklis nuo 2002 metų, daugiau nei tris kartus viršijantis ilgalaikį vidurkį. Vertinimai remiasi prielaida, kad bumas tęsis. Jei paklausa bent trumpam suklups – ar dėl makroekonominių priežasčių, ar dėl minėtų pagrindinių įmonių investicijų plano peržiūros – korekcija gali būti staigi ir gili.
IPO banga – nauji žaidėjai viešosiose rinkose
2026 metai žymi ir naują etapą DI ekosistemos finansavimo istorijoje – didžiausi privatūs žaidėjai artėja prie listigavimų. „SpaceX“ planuoja iki šiol didžiausią IPO istorijoje – 75 milijardų dolerių emisija prie 1,8 trilijono JAV dolerių įverčio. „Anthropic“, kurios vertinimas jau viršija „OpenAI“ ir siekia 965 milijardus dolerių, pateikė konfidencialų IPO prašymą. „OpenAI“ ruošiasi sekti iš paskos.
„Alphabet“ birželio pradžioje pranešė apie 80 milijardų dolerių akcijų emisijos planą – tai tikėtinai taps didžiausiu nuosavo kapitalo pritraukimo sandoriu finansų rinkų istorijoje. Žingsnis išskirtinis – „Google“ motininė bendrovė akcijų neplatino dvidešimt metų. Tačiau DI infrastruktūros statybos tempas tapo toks spartus, kad net „Alphabet“ milžiniški pajamų srautai nebespėja jo finansuoti. Bendrovė tikisi, kad 2026 metų kapitalo išlaidos sieks 180 – 190 milijardų JAV dolerių – dvigubai daugiau nei 2025-aisiais, o 2027-aisiais jos dar augs.
Tai nėra vien finansiniai sandoriai. Tai yra signalas, kad finansų rinkų ekosistemos segmentai, net ir su rekordiniais paskutinio laikotarpio srautais, nebegali vieni atskirai patenkinti šių kompanijų augimo finansavimo poreikio. Kompanijos, kurių metinis pajamų augimas siekia kelis šimtus procentų, neišvengiamai atsiremia į ribas ir turi kombinuoti finansavimosi šaltinius.
Investuotojams tai sukuria du skirtingus scenarijus. Jei IPO pavyksta – tai atveria naują likvidumo etapą DI ekosistemoje ir potencialiai dar labiau pakelia sektoriaus vertinimus. Jei kuris nors iš šių listingavimų žlunga arba nuvilia – domino efektas gali greitai išplisti į visą sektorių, įskaitant privačias investicijas ir puslaidininkių akcijas.
Klausimai, į kuriuos rinka dar neturi atsakymų
Pirmasis klausimas – ar paklausa yra reali ar finansuojama skolinimusi? Keturios didžiausios minėtos įmonės 2026 metais planuoja išleisti iki 725 milijardų dolerių kapitalui, tačiau kompanijos vis dažniau finansuoja šias išlaidas skola. Tai reiškia, kad investicijų tęstinumas tampa priklausomas ne tik nuo DI verslo modelių pelningumo, bet ir nuo finansavimo sąlygų. Palūkanų normų aplinka čia yra ne antraeilė, o pagrindinė rizika.
Antrasis klausimas – kur yra duomenų centrų statybos riba? JAV duomenų centrų statybos išlaidos auga 28 proc. per metus, o Australijoje kas penktas doleris negyvenamajai statybai jau skiriamas duomenų centrams. Tačiau numatytų, bet dar nepradėtų projektų eilė yra milžiniška. „Goldman Sachs“ analitikai atkreipia dėmesį, kad 2027 metų minėtų pagrindinių keturių įmonių investicijų trajektorija yra lemiamas veiksnys, nuo kurio priklausys 2028 metų duomenų centrų infrastruktūros augimas. Tai reiškia, kad dabartinis statybų bumas iš dalies paremtas lūkesčiais, ne patvirtintais užsakymais.
Trečiasis klausimas – kas atsitinka po statybų? Tiek JAV, tiek pasaulio duomenys rodo, kad duomenų centrų operacinė fazė sukuria kuklesnį makroekonominį efektą nei statybų etapas. Ekonominis efektas gali būti gerokai mažesnis nei sektoriaus entuziastai žada.