Priminsime, kad kitais metais valstybės biudžeto pajamos sudarys 21 mlrd. eurų – 278,5 mln. eurų suma biudžetas pasipildys dėl šiemet priimtų mokestinių pasiūlymų paketo, o išlaidos 2026 metais sudarys 27,5 mlrd. eurų.
Pasak I.Izgorodino, 2026 m. biudžeto projekte atsispindi išlaidų augimo dedamoji: išlaidoms augant beveik 19 proc., kitų metų biudžeto deficitas sieks 2,7 proc. BVP ir bus didžiausias nuo 2020 m., t.y. Covid pandemijos metų, kai biudžeto deficitas siekė 6,4 proc. BVP.
„Kita vertus, nepaisant jau minėto beveik 19 proc. biudžeto išlaidų augimo, bendras biudžeto deficitas ir valstybės skola lieka tvarumo ribose. Šis aspektai teigiamai nustebino. 2026 m. biudžeto deficitas neviršys 3 proc. Mastrichto kriterijaus ribos, valstybės skola padidės iki 45 proc. BVP, tačiau liks pastebimai mažesnė nei 60 proc. Mastrichto kriterijaus riba“, – komentavo I.Izgorodinas.
Pasak ekonomisto, kadangi 2026 m. numatomas reikšmingas valstybės išlaidų augimas, vienas iš pagrindinių uždavinių Vyriausybei yra užtikrinti, kad faktinis biudžeto pajamų augimas atitiktų planą – numatoma, kad 2026 m. biudžeto pajamos išaugs beveik 17 proc.
„Toks augimas nėra neįmanomas, tačiau yra ambicingas. Šio tikslo išpildymas iš valdžios reikalaus nemažai atkaklumo“, – mano ekonomistas.
Remiantis „Citadele“ banko prognozėmis, 2026 m. Lietuvos BVP padidės 3 proc., infliacija sieks 3,4 proc. Kitaip sakant, biudžeto pajamų pusę teigiamai veiks tiek auganti ekonomika, tiek ir augančių kainų dedamoji. Nepaisant to, 17 proc. biudžeto pajamų augimas, esant minėtoms BVP ir infliacijos prognozėms, anot I.Izgorodino, yra ambicingas.
„Ambicingas biudžeto pajamų planas yra ir pagrindinė 2026 m. biudžeto rizika: jeigu pajamų eilutėje matysime atsilikimą nuo gana ambicingo plano, deficitas nesunkiai viršys 3 proc. BVP ribą, sparčiau augtų ir valstybės skola“, – įspėjo ekonomistas.
Pasak jo, 2026 m. Lietuvos ekonomikos augimo kontekste nerimą kelia sulėtėjimo signalai iš Lietuvos pramonės, kuri yra didžiausias Lietuvos ekonomikos sektorius, kuriantis penktadalį šalies BVP ir generuojantis tris ketvirtadalius visų eksporto apimčių.
„Lietuvos pramonės augimo tempas lėtėja, manome, kad lapkritį pramonę ištiks stagnacija. Lėtesnis eksporto augimas 2026 m. gali pakenkti valstybės biudžeto pajamų pusei. Tačiau, kita vertus, 2026 m. biudžeto pajamas teigiamai veiks pensijų sistemos reforma. Manome, kad pensijų reforma į Lietuvos vartojimo rinką 2026 m. įneš apie 1,3 mlrd. Eur, kas teigiamai veiks pagrindinių biudžeto pajamų eilučių – PVM ir akcizų – surinkimą“, – vertino ekonomistas.
Jo teigimu, 2026 m. numatomas 11 proc. minimalaus darbo užmokesčio augimas, tačiau dalį MMA augimo „suvalgys“ ir augančios kainos. Ekonomisto teigimu, praktika parodo, kad paslaugų infliacijos segmente (šis segmentas yra jautrus darbo užmokesčio pokyčiams) apie pusė MMA augimo yra automatiškai perkeliama ant vartotojų pečių, t. y. 2026 m. realu tikėtis 5,5-6 proc. paslaugų kainų šuolio.
Taip pat, pasak I.Izgorodino, tikėtina, kad 2026 m. matysime atotrūkį tarp MMA ir vidutinio darbo užmokesčio augimo: „Citadele“ prognozės rodo, kad vidutinis atlyginimas 2026 m. išaugs 7,5 proc., t. y. pastebimai lėčiau nei MMA.
„Ne visos įmonės turės galimybių paskui MMA augimą 11 proc. padidinti atlyginimus labiau kvalifikuotai darbo jėgai, nes situacija darbo rinkoje pastaruoju metu kiek pablogėjo, matome lėtėjimo signalų iš eksportuojančių sektorių, tad bendras darbo užmokesčio augimas 2026 m. atsiliks nuo MMA augimo tempų“, – komentavo ekonomistas.
