Tiesa, nemaža dalis investuotojų prasidedant svyravimams pasineria į paniką – baimės ir godumo indeksas jau kurį laiką rodo „ekstremalią baimę“, o būtent sudėtingose ekonominėse situacijose kylantis auksas per pastaruosius metus yra brangęs daugiau kaip 30 proc. Ši situacija puikiai primena apie tai, kad daugelio rizikos apetitas yra daug mažesnis negu galvojama investuojant ir mažmeniniams investuotojams ar taupantiems reikėtų pasirinkti konservatyvesnes priemones.
Pirmoji JAV akcijų rinkos korekcija nuo 2022-ųjų
Didžiausių 500 JAV kompanijų akcijų indeksas nuo 1929 m. kiek reikšmingiau krito net 56 kartus, tačiau mažiau nei pusė atvejų (22 kartus) kritimas viršijo 20 proc. Na, o 10 proc. šis indeksas krenta vidutiniškai kas 1,6 m.
„Dabartinė korekcija, kuri yra pirmoji nuo 2022 m., iš pirmo žvilgsnio nėra niekuo ypatinga, tačiau ji išsiskiria tuo, kaip greitai pasikeitė nuotaikos akcijų rinkoje – dar sausio pabaigoje investuotojai buvo ekstazėje, o jau kovą prasidėjo baimės laikotarpis“, – komentuoja Raul Eamets, „Bigbank“ vyriausias ekonomistas.
Daugelis, investuojančių į JAV rinkas, tikėjosi, kad Donaldo Trumpo išrinkimas JAV prezidentu bus palankus didžiosioms JAV bendrovėms bei jų akcijų kainai, kaip buvo pirmosios kadencijos metu. Visgi gana greitai paaiškėjo, kad šįkart prezidento prioritetai bent kurį laiką bus kitokie, akcijų rinkos bei kriptovaliutos pradėjo staigiai kristi, o mažmeniniai investuotojai, pratę prie nuolatinio investicijų brangimo ar, blogiausiu atveju, nedidelių kritimų – panikuoja.
Dėl klaidingų mitų kalti finansų srities nuomonių formuotojai
Pastaruosius kelerius metus, ypač po COVID pandemijos, gerokai išaugo finansų nuomonių formuotojų skaičius – apie juos įspėja net ir Lietuvos bankas.
Galima teigti, kad dėl jų kaltės panikuojančių pastaruoju metu yra daugiau nei anksčiau – kaip sako Viktorija Dičpinigaitienė, Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro vadovė, „finfluenceriai“ veikia kaip naujo tipo tarpininkai tarp finansų įstaigų ir vartotojų. „Jie gali būti naudingi, nes skatina jaunimą domėtis finansiniu raštingumu, investavimu ir asmeninių finansų valdymu. Tačiau jų patarimai ne visada gali būti laikomi patikimais ar pagrįstais, o tai gali klaidinti sekėjus“, – komentuoja specialistė.
Pastebima, kad nemaža dalis tokių nuomonių formuotojų siūlo vieną universalų patarimą – tiesiog kaip įmanoma daugiau savo santaupų dėti į JAV akcijų indeksus ir nesukti galvos.
Visgi, R.Eamets pastebi, kad tai yra neapdairus patarimas – nors S&P 500 vidutiniškai generuoja apie 8 proc. metinę grąžą, pasitaiko ir nesėkmingų laikotarpių: „Carhles Schwab“ duomenimis, nuo 2001 iki 2010 m. šis indeksas generavo vidutiniškai 1,4 proc. metinę grąžą. „Na, o investavus pinigus prieš pat 2008-ųjų krizę ir juos panorėjus išsiimti prieš 2013 m. kovą, tektų susitaikyti su neigiama grąža. Tad į šitokius rizikingus aktyvus reikėtų investuoti tik tuos pinigus, kurių garantuotai neprireiks ilgą laiką.“
Tai reiškia, kad visos santaupos, kurios gali būti panaudotos per artimiausius 10 metų, turėtų būti dedamos ten, kur rizika – daug mažesnė. Mažesnės rizikos investicijomis laikomos valstybinės obligacijos bei terminuotieji indėliai, o taupomieji indėliai laikomi tiek pat rizikingais, kiek pinigų laikymas įprastoje banko sąskaitoje.
R.Eamets teigimu, pastaraisiais metais vis daugiau žmonių viliojosi didžiausia potencialia grąža, o apie rizikas buvo pamiršta: „Dabar tenka už tai mokėti. Akcijos bei kriptovaliutos pasižymi dideliais svyravimais – žiūrint į ilgalaikę perspektyvą, tai nebūtinai reiškia, kad pinigai bus prarandami, tačiau žmonės neretai veikia remdamiesi emocijomis ir tuomet parduoda savo investicijas joms krentant bei praranda dalį pinigų. O kartais tiesiog įvyksta neplanuotų gyvenimiškų įvykių, kai pinigus iš investicijų išimti tenka bet kuriuo atveju.“
Todėl specialistas rekomenduoja visada turėti lengvai išimamų lėšų „juodai dienai“, skirtų pragyvenimui bent pusei metų. Na, o pinigus, kurie nėra skirti tokiems atvejams ar artimiausiu metu numatytiems pirkiniams, iš tiesų galima investuoti į rizikingesnius finansinius aktyvus: akcijoms ir indeksams paprastai rekomenduojama skirti 40-60 proc. portfelio, priklausomai nuo amžiaus ir rizikos tolerancijos, obligacijoms – 20-40 proc., o kriptovaliutoms specialistai paprastai rekomenduoja skirti iki 5 proc. portfelio, nors toleruojantys išskirtinai didelius svyravimus ir riziką, gali skirti didesnę dalį savo pinigų šiai investicinei priemonei.
