– Italijoje apie nieką kitą, išskyrus krizę, nekalbama. Kokia ekonominė situacija yra iš tiesų?
– Apie ekonomiką po 2008 metų krizės kalbama visur. Atrodė, kad reikalai gerėja, tačiau į recesiją įklimpusioje Europoje situacija pablogėjo po 2011 metų vasaros. Per pastaruosius dvidešimt metų ekonomikos augimas Italijoje buvo kur kas lėtesnis nei kitose Europos valstybėse.
– Kodėl?
– Vykstant globalizacijai ir vystantis technologijoms konkurencija versle labai pasikeitė, o Italija nesugebėjo prisitaikyti prie šių pokyčių. Gamybos sistema paseno, o valstybės skola smarkiai išaugo. Atsakomybė už tai tenka vadovams.
– Tačiau juk JAV valstybės skola irgi labai didelė...
– Taip, tačiau ji mažesnė nei Italijos, potencialus augimas ten didesnis, todėl ir skolos našta yra mažesnė. Be to, JAV nesurišta su euru. Jeigu situacija pablogės, jų centrinis bankas iškart įsikiš.
– Ar mes kada nors išbrisime iš šios krizės?
– Pagrindinė problema – kaip pakeisti mūsų institucijas, išsaugant vieningą Europą. Jeigu norime turėti vieningą valiutą, galbūt tai sumažins šalių suverenitetą, tačiau leis vykdyti efektyvesnę ekonominę politiką.
– Kokia situacija Didžiojoje Britanijoje, kuri neįeina į euro zoną?
– Anglijoje irgi dideli valstybės ir privatūs įsiskolinimai, tačiau ekonominis augimas ten prieš krizę buvo didesnis nei Italijoje, ir duomenys šioje šalyje ten dėl to dabar yra geresni.
– Jūs dirbote Europos centriniame banke. Ką galvojate apie Vokietijos rolę Europoje vykstančių procesų kontekste?
– Jos ekonominė sėkmė iš dalies paaiškinama sėkmingu įėjimu į euro zoną palankiu valiutos keitimo kursu. Paskolų palūkanų normos Vokietijoje yra žemesnės, šalis įvykdė svarbias reformas darbo rinkoje. Taigi, jos svarbi rolė yra proporcinga ekonomikos stabilumui šalyje. Tarp krizės Europoje priežasčių yra ir tai, kad federalinės institucijos 2008 metais leido nukreipti kapitalą iš šiaurės šalių į pietus. Didžiulių Prancūzijos ir Vokietijos bankų veikla padėjo pernelyg smarkiai auginti Ispanijos ir Airijos valstybės skolas.
– O kas įvyko Graikijoje?
– Ji įsipainiojusi į visas nuodėmes, tai labai korumpuota šalis su didžiule valstybės skola ir pažeidžiamomis institucijomis. Be to, ji gavo paskolas iš Prancūzijos ir Vokietijos su labai mažomis palūkanomis.
– Kaip išlaikyti vieningą Europą?
– Finansinė integracija ir vieninga valiuta negali funkcionuoti be kitų palaikymo priemonių.
– Pavyzdžiui, kokių?
– Reikia vieningos bankų kontrolės sistemos, kad nebūtų išduodama pernelyg daug paskolų. Tai buvo padaryta, ir galime vadinti tai dideliu žingsniu į priekį. Nuspręsta, kad bankų sąjunga vykdys bendrą kontrolę, tačiau iki šiol nenuspręsta, kas mokės, jeigu vienas iš bankų bankrutuos. Reikia vykdyti kuo didesnę integraciją, kurti bendrus resursus, kuriuos galima bus naudoti krizės atvejus, – taip buvo padaryta naudojant Europos finansinio stabilumo fondo paramą.
– Kada mes išbrisime iš šios krizės?
– JAV ir sparčiai besivystančios šalys jau įveikė recesijos periodą, o Europą išeis iš jos 2013 metų pabaigoje.
– Koks bus augimo dydis?
– Tokiose šalyje kaip Italija jis bus mažesnis nei anksčiau – tai įvyks dar ir dėl demografinių priežasčių.
– Kas laukia Europos ateities pasaulyje, kai Azija, Pietų Amerika, Afrika sparčiai vystosi, o JAV neužleidžia savo stiprių pozicijų?
– Jeigu Europa, įskaitant ir Vokietiją, neinvestuos į žmonių išsilavinimą, nesugebės tinkamai įvertinti žmogiškųjų resursų ir neišspręs korupcijos problemos, aš negalėčiau laiduoti dėl jos ateities. Būtina, kad finansinė ir mokesčių politika atitiktų ekonominį augimą. Nuo to priklauso, ar Europa sugebės konkuruoti, o galbūt atsidurs situacijoje, kurioje dabar yra Japonija – ši šalis po dešimtojo dešimtmečio krizės nesugebėjo visiškai atsitiesti.
