„Nelegalūs augalų apsaugos produktai tokiais tampa ne atsitiktinai. Europos Sąjungoje jie vertinami pagal poveikį žmogaus sveikatai, gyvūnams ir aplinkai, o dalis medžiagų iš rinkos pašalinamos dėl keliamo pavojaus. Todėl turguje siūlomas nelegalus produktas nėra „tas pats, tik pigiau“.
Tai gali būti medžiaga, siejama su ilgalaike žala sveikatai, poveikiu vaisingumui, gyvūnų žūtimi, augalų sunaikinimu ar aplinkos tarša. Žmogus, įsigijęs tokį produktą, dažniausiai net nežino, kokią riziką parsineša į savo namus, sodą ar daržą“, – sako asociacijos „CropLife Lietuva“ vadovė Zita Varanavičienė.
Turguje pasiūlytas produktas gali atrodyti nekaltai
„CropLife Lietuva“ socialinio eksperimento metu turgavietėse buvo teiraujamasi priemonių nuo piktžolių ir kenkėjų. Paaiškėjo, kad nelegalių augalų apsaugos produktų vis dar galima įsigyti gana paprastai. Vienoje prekybos vietoje buvo pasiūlytas produktas, kurio veiklioji medžiaga – tiametoksamas. Pardavėjas pripažino, kad Europos Sąjungoje šis produktas nėra leidžiamas nuo 2018 m., tačiau jo naudojimą pateisino tuo, kad priemonė tebenaudojama Rusijoje, Ukrainoje ir Baltarusijoje.
„Toks argumentas pirkėjui gali sudaryti klaidingą įspūdį, kad draudimas ES tėra formalumas, nors iš tiesų tai turėtų būti aiškus signalas tokio produkto atsisakyti. Tiametoksamas yra mirtinai toksiškas bitėms ir kitiems apdulkintojams, todėl ES priėmė sprendimą šią veikliąją medžiagą uždrausti. Šiuo atveju kalbame ne apie skirtingą reguliavimą, o apie realią žalą“, – sako Z.Varanavičienė.
Siūlomos ir klastotės
Eksperimento metu užfiksuotas ir padirbto augalų apsaugos produkto atvejis. Pardavėjas pats pripažino, kad siūlomas produktas nėra originalus, ir patarė verčiau rinktis tokį pat, tik tikrą preparatą. Tai rodo, kad turgavietėse pirkėjas gali susidurti ne tik su Europos Sąjungoje draudžiamais produktais, bet ir su klastotėmis, kurių sudėtis, koncentracija ir poveikis nėra aiškūs.
„Klastotės yra ypač pavojingos tuo, kad išoriškai jos gali priminti žinomą produktą, tačiau pirkėjas neturi jokios garantijos, kas iš tiesų yra pakuotėje. Tai gali būti per silpna, per stipri, su daugybe neleistinų priemaišų ir priedų ar visai kita veiklioji medžiaga. Tokiu atveju rizika neapsiriboja tuo augalu, ant kurio priemonė bus panaudota. Naudodamas tokį produktą žmogus gali užteršti dirvožemį, pakenkti augintiniams, laukiniams gyvūnams ar pats patirti žalą sveikatai“, – teigia Z.Varanavičienė.
Perkant svarbu patikrinti etiketę, instrukciją ir kilmę
Z.Varanavičienė gyventojams primena, kad augalų apsaugos produktus reikėtų pirkti tik oficialiose prekybos vietose ir iš patikimų pardavėjų. Įtarimą turėtų kelti produktai be lietuviškos etiketės, be aiškios naudojimo instrukcijos, be gamintojo ar registracijos informacijos, taip pat produktai, parduodami neoriginaliose pakuotėse arba be pirkimo dokumentų.
„Jei negalite patikrinti produkto kilmės, sudėties ir saugumo, tokio produkto pirkti nereikėtų. Nelegalūs augalų apsaugos produktai gali atrodyti kaip greitas sprendimas, tačiau pasekmės gali būti ilgalaikės. Atsakingas pasirinkimas prasideda nuo labai paprasto veiksmo: nepirkti to, kas parduodama tik atsiskaitnat grynaisiais, be etiketės, be instrukcijos ir be galimybės įsitikinti, kad produktas leidžiamas naudoti Lietuvoje“, – pabrėžia Z.Varanavičienė.
Nelegali prekyba neapsiriboja turgavietėmis
Turgavietėse užfiksuoti atvejai yra tik labai maža platesnės problemos dalis. Nelegalūs augalų apsaugos produktai Lietuvoje cirkuliuoja ne tik smulkioje prekyboje, bet ir šešėlinėje rinkoje, orientuotoje į profesionalius naudotojus ir ūkius. „CropLife Lietuva“ duomenimis, nelegali augalų apsaugos produktų rinka šalyje gali sudaryti apie 17–22 proc., o valstybės biudžetas dėl tokios prekybos kasmet gali netekti nuo 12 iki 40 mln. eurų.
Anot Z.Varanavičienės, profesionaliems naudotojams atsakomybė naudoti registruotus produktus yra dar didesnė. Jei gyventojas turgavietėje gali neatpažinti nelegalaus produkto, ūkininkams taikomi aukštesni reikalavimai: jie turi žinoti, kokius augalų apsaugos produktus perka, ar šie yra registruoti Lietuvoje ir kaip turi būti naudojami. Todėl nelegalių produktų naudojimas ūkyje yra ne tik rizika derliui ar aplinkai, bet ir sąžiningos konkurencijos klausimas. Tokie sprendimai iškreipia rinką ir meta šešėlį tiems sąžiningiems ūkininkams, kurie dirba skaidriai, laikosi taisyklių ir naudoja tik legalius, patikrintus produktus.
„Ūkininkas, pasirinkęs nelegalų augalų apsaugos produktą, kelia riziką ne tik savo ūkiui, bet ir viso sektoriaus reputacijai. Tokie produktai apeina kontrolę, kelia grėsmę aplinkai ir sudaro nelygias sąlygas tiems, kurie investuoja į legalius sprendimus ir laikosi reikalavimų. Jei norime, kad visuomenė pasitikėtų žemės ūkiu, nelegaliems augalų apsaugos produktams neturi būti jokios tolerancijos“, – sako Z.Varanavičienė.
