Sekite 15min Google
Pasak „Telia“ kibernetinio saugumo eksperto Dariaus Povilaičio, tokie pokyčiai rodo, kad darbuotojų mokymo metodai turi keistis taip pat sparčiai kaip ir pačios atakos.
Dirbtinis intelektas (DI) iš esmės pakeitė fišingo (angl. phishing) atakų mastą bei kokybę. Fišingas – tai sukčiavimo būdas, kai apsimetant patikima organizacija, kolega, partneriu ar paslaugų teikėju siekiama išvilioti prisijungimo ar kitus jautrius duomenis. Nors daugelis fišingą vis dar sieja su įtartinais el. laiškais, tokios atakos jau plinta per įvairius komunikacijos kanalus.
Svarbu pažymėti, kad net ir kelių veiksnių autentifikavimas (MFA) ne visada užtikrina visišką apsaugą nuo tokių atakų. Daugelį MFA metodų galima apeiti, pavyzdžiui, perimant autentifikavimo sesijas ar pasinaudojant socialine inžinerija, kai vartotojas apgaunamas pats patvirtinti kenkėjišką prisijungimą.
Nebeišduoda rašybos klaidos
Daugelį metų darbuotojai buvo mokomi atkreipti dėmesį į gramatines klaidas, keistas formuluotes ar įtartinus siuntėjo adresus. Tačiau dalis šių požymių praranda reikšmę. Sukčiai gali per kelias sekundes sugeneruoti didelius kiekius taisyklinga kalba parašytų laiškų, pritaikytų konkrečiai organizacijai, pareigoms ar net konkrečiam darbuotojui. Prie to prisideda ir sparčiai naudojamas DI fišingo laiškams kurti.
Kibernetinio saugumo bendrovės „Hoxhunt“ tyrėjai nustatė, kad 2025 m. pabaigoje smarkiai išaugo DI sugeneruotų fišingo laiškų dalis. Didžiąją 2025 m. dalį tokie laiškai sudarė apie 1–4 proc. visų aptiktų grėsmių, tačiau gruodį jų dalis šoktelėjo iki 56 proc., o 2026 m. sausį siekė 40 proc.
„Daugelis organizacijų vis dar moko darbuotojus ieškoti rašybos klaidų, neįprastų žodžių ar akivaizdžių sukčiavimo ženklų. Tai svarbu, tačiau naudojant šiuolaikinius DI įrankius tokių klaidų beveik nebepasitaiko. Todėl darbuotojus reikia mokyti ne vertinti, ar laiškas atrodo profesionaliai, o tikrinti, ar pats prašymas yra pagrįstas ir teisėtas“, – sako „Telia“ kibernetinio saugumo ekspertas Darius Povilaitis.
Todėl organizacijose svarbūs tampa aiškūs veikimo principai: svarbius mokėjimus, prisijungimų pakeitimus ar jautrios informacijos perdavimą reikėtų patvirtinti papildomu kanalu. Darbuotojų budrumą gali papildyti ir techninės apsaugos priemonės.
Keičiasi atakų formos
„Microsoft“ duomenys rodo, kad QR kodais paremtas fišingas išlieka vienu aktyviausiai naudojamų sukčiavimo būdų. 2026 m. kovą tokių atakų skaičius pasiekė 18,7 mln. – didžiausią mėnesio rodiklį per metus. Antrąjį ketvirtį jų mastas mažėjo, tačiau birželį vis dar buvo užfiksuota 8,3 mln. tokių atakų.
Pasak Dariaus Povilaičio, sukčių schema paprasta. Darbuotojas gauna laišką ar PDF dokumentą su QR kodu ir raginimu, pavyzdžiui, atnaujinti prisijungimo duomenis, peržiūrėti dokumentą ar patikrinti kelių faktorių autentifikacijos nustatymus. Nuskenavus kodą telefonu, vartotojas nukreipiamas į suklastotą prisijungimo puslapį.
„QR kodas dažnai nuskenuojamas asmeniniu mobiliuoju įrenginiu, todėl darbuotojas į suklastotą puslapį patenka ne per įmonės kompiuterį ir ne visada per tas saugumo priemones, kurios įprastai tikrina nuorodas el. laiškuose. Jeigu organizacijos mokymuose darbuotojai mato tik tradicinius fišingo laiškus, o su QR kodais nesusiduria, realioje situacijoje jų budrumas būna gerokai mažesnis“, – paaiškina D.Povilaitis.
Pasak jo, kita dažna klaida – fišingą tapatinti vien su elektroniniu paštu. Nusikaltėliai aktyviai ieško kanalų, kuriuose žmonės nesusiduria su atakomis, todėl jaučiasi saugesni ir yra mažiau įtarūs. „Microsoft“ duomenimis, 2026 m. antrąjį ketvirtį „Teams“ platformoje nuosekliai augo fišingo atakų skaičius, o sparčiausiai išaugo kenkėjiškų balso skambučių mastas. Birželio pabaigoje savaitinis tokių skambučių bandymų skaičius buvo beveik dešimt kartų didesnis nei 2025 m. viduryje.
„Atakos gali prasidėti, gavus netikėtą kvietimą bendrauti „Teams“ platformoje ar prisijungti prie susitikimo. Pavyzdžiui, sukčiai gali susisiekti su darbuotoju iš jų kontroliuojamos organizacijos „Teams“ aplinkos, apsimesti IT pagalbos specialistais ar kolegomis ir įtikinti atlikti tam tikrus veiksmus: atskleisti prisijungimo duomenis, patvirtinti autentifikavimo užklausą arba paspausti kenkėjišką nuorodą.
Nacionalinis kibernetinio saugumo centras taip pat yra įspėjęs apie socialinės inžinerijos atakų riziką per „Teams“ programą. Todėl net ir gerai pažįstamoje darbo aplinkoje netikėtus kontaktus, kvietimus bei prašymus atlikti su paskyra ar saugumu susijusius veiksmus reikėtų vertinti atsargiai“, – įspėja D.Povilaitis.
Jo teigimu, jeigu darbuotojai mokomi tik atpažinti įtartinus laiškus, tačiau per pratybas nesimuliuojamos situacijos pokalbių platformose ar telefoninio sukčiavimo scenarijai, darbuotojai visapusiškai neparuošiami grėsmėms, su kuriomis jie gali susidurti.
Nuolatinė mankšta
„Telia“ kibernetinio saugumo ekspertas taip pat pabrėžia, kad vienkartiniai mokymai neduoda ilgalaikio efekto. Kibernetinio saugumo mokymų bendrovės „KnowBe4“ 2026 m. ataskaita, analizavusi milijonus simuliuotų fišingo testų visame pasaulyje, parodė, kad prieš mokymus vidutiniškai 33,2 proc. darbuotojų buvo linkę pasiduoti fišingo atakai. Po 12 mėnesių nuoseklių mokymų ir reguliaraus testavimo šis rodiklis sumažėjo iki 4,2 proc.
Tyrėjai taip pat nustatė, kad didžiausias elgsenos pokytis vyksta ne per pirmuosius tris mokymosi mėnesius – reikšmingiausias sumažėjimas fiksuojamas laikotarpiu nuo trečio iki dvylikto mėnesio. Dariaus Povilaičio teigimu, šie rezultatai rodo, kad organizacijoms reikia keisti požiūrį į darbuotojų ugdymą. Organizacijos kartu turi diegti ir naudoti technines apsaugos priemones prieš kylančias atakas.
„Kibernetinis saugumas nėra informacija, kurią žmogus perskaito kartą per metus ir prisimena visą laiką. Tai įgūdis, kurį reikia treniruoti. Kaip ir priešgaisrinės pratybos ar evakuacijos planai, fišingo atpažinimas veikia geriausiai, kai darbuotojai susiduria su realistiškomis situacijomis ir reguliariai praktikuojasi priimti teisingus sprendimus“, – teigia jis.
