Atlikdama tyrimą, Energetikos inspekcija lygino šilumos suvartojimą 2010 ir 2011 metais pastatuose, kuriuose yra įrengta nuotolinio šilumos punktų valdymo sistema, ir tuose, kurie jos neturi. Nustatyta, kad šilumos suvartojimas sumažėjo 75 proc. tuose pastatuose, kuriuose nėra nuotolinio valdymo sistemos ir padidėjo 60 proc. tuose, kuriuose yra įrengta nuotolinio valdymo sistema. Šilumos suvartojimas kai kuriuose namuose išaugo net ir 200 proc.
„Išaugimas įvyko tik Vilniuje, kitur mes tokio atvejo neturime“, – sakė R.Špokas.
Šilumos suvartojimo augimui lapkritį, palyginti su tuo pačiu 2010 metų laikotarpiu, galėjo turėti įtakos vienu laipsniu aukštesnė temperatūra, per ilgas atsiskaitomasis laikotarpis (32, 33 dienos), karšto vandens deklaravimo netikslumai, šilumos punktų perdavimas (perdavimo aktais nebuvo arba ne visada buvo perduota techninė dokumentacija, pagal kurią galima optimaliai reguliuoti šilumos punktų darbą).
„Kyla abejonių, ar šilumos tiekėjas atskiriamas nuo prižiūrėtojo. Vilniaus energija nepateikė faktinių įrodymų, kad nuotolinio valdymo sistema nenaudojama, išskyrus „Vilniaus energijos“ iniciatyva atliktą audito išvadą“, – žurnalistams sakė Energetikos inspekcijos viršininkas Rimgaudas Špokas.
Dalis sostinės daugiabučių gyventojų kiek anksčiau pareiškė įtarimus, esė šilumos punktuose karšto vandens, naudojamo šildymui, temperatūra nuotoliniu būdu buvo didinama 7-10 laipsnių.
Gruodžio 30 dieną „Vilniaus energija„ išplatino nepriklausomos audito bendrovės „Synergy consulting“ specialistų atliktos analizės išvadas – esą „Vilniaus energija“ nuo šių metų lapkričio 1 dienos iki gruodžio 28 dienos nevaldė daugiabučių šilumos punktų įrenginių nuotoliniu būdu – nekeitė temperatūrinių grafikų ir kitų šilumos suvartojimui įtaką turinčių parametrų.
Artimiausiu metu bus kreiptasi į kitas valstybės institucijas – į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą dėl galimos nesąžiningos veiklos, į Generalinę prokuratūrą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo, į Konkurencijos tarybą, kuri gali patikrinti, ar buvo laikomasi Konkurencijos įstatymo.
59 savivaldybėse teisės aktai kažkaip veikia, Vilniuje jie galioja kažkaip kitaip, – sakė energetikos viceministras Kęstutis Žilėnas.
„Vilniaus energijai“ gali ir nieko nebūti“
Energetikos viceministras Kęstutis Žilėnas teigė, kad į minėtas institucijas bus kreiptasi kaip įmanoma greičiau.
„59 savivaldybėse teisės aktai kažkaip veikia ir vartotojai gauna sąskaitas normalias, Vilniuje jie galioja kažkaip kitaip. (...) Niekas negali fantazuoti, kad bus „Vilniaus energijai“. Gali ir nieko nebūti. (...) Kitas variantas – įstatymas numato ir gana griežtą atsakomybę – maksimali bauda iki 10 proc. nuo metinių pajamų. Jei kalba pasisuktų apie licencijuojamos veiklos nevykdymą, yra ir dar griežtesnės sankcijos“, – sakė viceministras.
Gruodis brangesnis nebus?
Tuo metu Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas socialiniuose tinkluose ramina šildymo sąskaitų išgąsdintus gyventojus – gruodį sąskaitos augti neturėtų.
„Vilniaus energijos“ pateiktais duomenimis, šilumos gruodį pagaminta 33,3 procentais mažiau, todėl sąskaitos vilniečiams už gruodį neturėtų būti didesnės nei 2010 metų gruodžio mėnesį. Sąskaitoms už šildymą didžiausią įtaką daro per metus net 38 procentais pabrangusios dujos. Gruodžio mėnesį šilumos kaina siekė 28,72 ct/kWh. Net 70 procentų bendroje sąskaitoje už šildymą sudaro per 2010 metus 38 procentais pabrangusios dujos“, – rašo meras.
