Sekite 15min Google
Pasak jo, „Rail Baltica“ įgyvendinimui būtina ieškoti ir kitų finansavimo šaltinių, įskaitant valstybės ir privačiojo sektoriaus finansavimo galimybes. Politikas neatmetė galimybės, kad projekto įgyvendinimas žymiai pažengs jau iki 2030 metų, tačiau pabrėžė, kad ypač svarbu užtikrinti projekto pažangą iki 2034 metų, kai baigsis kitas Europos Sąjungos daugiametis biudžetinis laikotarpis.
Anot R. Zylės, jei iki 2034 metų nepavyks įgyvendinti numatyto projekto masto, tolesnį projekto įgyvendinimą bus politiškai sudėtingiau ginti ne tik Europos Parlamente, bet ir kitur. Sudarant kitą ES daugiametį biudžetą, kuris apims laikotarpį nuo 2035 iki 2041 metų, valstybės narės, pasisakančios už ES biudžeto išlaidų mažinimą, pavyzdžiui, Vokietija, Nyderlandai, Švedija ir Suomija, galėtų prieštarauti tolesniam finansavimo skyrimui projektui, nurodydamos jo ilgą įgyvendinimo laikotarpį.
R. Zylė taip pat mano, kad „Rail Baltica“ neužbaigimas iki 2030 metų greičiausiai savaime nereiškia, kad jau skirtas ES finansavimas turės būti grąžintas. Jis teigė nežinantis apie tokius precedentus, kai panašioje situacijoje teko grąžinti gautą finansavimą.
Anksčiau šią savaitę skelbta, kad Baltijos šalys susitarė pratęsti „Rail Baltica“ pirmojo etapo įgyvendinimo terminą iki 2034 metų.
