„Vykdant šias programas, buvo paskatintas reformų įgyvendinimas ir buvo išvengta Graikijos įsipareigojimų neįvykdymo. Tačiau šalies gebėjimas visą būtiną finansavimą užsitikrinti finansų rinkose tebelieka didelė problema“, – pareiškė už ataskaitą atsakingas Audito Rūmų narys Baudilio Tome Muguruza.
Graikijai buvo skirtos net trys milžiniškos pagalbos programos, pagal kurias, pradedant nuo 2010 metų, Viduržemio jūros šaliai buvo suteikta pagalbos paskolų už daugiau kaip 350 mlrd. eurų (410 mlrd. JAV dolerių).
Auditoriai savo ataskaitoje įvertino darbą, kurį atliko Europos Komisija, įėjusi į vadinamąjį „trejetą“, kuris užtikrino, kad Atėnai mainais už lėšas įgyvendintų žadėtas reformas.
Be Komisijos, „trejetą“ sudarė Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir Europos Centrinis Bankas (ECB), kuris atliekant šį auditą nebuvo įvertintas, nes abejoja, ar auditoriai turi tam reikalingų įgaliojimų.
Audito Rūmai pripažino, kad pirmoji pagalbos programa 2010 metais „buvo parengta ypatingos skubos sąlygomis“ ir kad Atėnams nustatyti reikalavimai iš pradžių buvo neapibrėžti, tačiau laikui bėgant buvo patikslinti.
Pirmosiose dviejose programose buvo pareikalauta daugybės reformų, tačiau „nebuvo tinkamai nustatytas jų prioritetas ... ir jos nebuvo įtrauktos į platesnę šaliai skirtą strategiją“, nurodoma ataskaitoje.
Pasak auditorių, tarp sėkmingiausių reformų galima paminėti biudžeto išlaidų mažinimą ir mokesčių sistemos pertvarką, tačiau su darbo kodeksu ir bankų sistema susijusių struktūrinių reformų rezultatai buvo labiau nevienareikšmiai.
Tai iš dalies lėmė tai, kad Komisija pervertino Graikijos gebėjimą įgyvendinti reformas ir „dėl to nesugebėjo atitinkamai pritaikyti jų apimties bei įgyvendinimo laiko“.
Auditoriai taip pat sukritikavo ES už tai, kad Briuselis Graikijos institucijoms nesugebėjo tinkamai išaiškinti, kaip kartu dirbo „trejetas“, t. y. ES, TVF ir ECB.
