Po padidinamuoju stiklu atsidūrė JAV aviacijos, kosmoso ir gynybos korporacija „Boeing“ – didžiausia pasaulyje keleivinių orlaivių gamintoja.
Taip pat numatoma taikyti atsakomąsias priemones automobilių pramonei, žemės ūkio produktams ir kitoms amerikietiškoms prekėms, tarp jų – ir burbonui.
SUSIJĘ: Indrė Genytė-Pikčienė: „Trumpo muitų karų saga tęsiasi – Europai grasinama 30 proc. muitais“
Naujajame ES atsakomųjų priemonių sąraše atsidūrė JAV pramoninės prekės, kurių bendra vertė viršija 65 mlrd. eurų. Tarp jų – lėktuvai (beveik 11 mlrd. eurų), pramoninė įranga (apie 9,4 mlrd. eurų) ir automobiliai (beveik 8 mlrd. eurų).
Daugiau nei 6 mlrd. eurų sudaro žemės ūkio ir maisto produktai, iš kurių pagrindinę dalį sudaro vaisiai ir daržovės (beveik 2 mlrd. eurų) bei alkoholiniai gėrimai (1,2 mlrd. eurų).
Taip pat į sąrašą įtraukti preciziniai prietaisai ir įrankiai (beveik 5 mlrd. eurų), žaislai ir laisvalaikio įranga (per 500 mln. eurų), sportiniai ginklai (beveik 300 mln. eurų) ir muzikos instrumentai (apie 200 mln. eurų).
Dokumente pabrėžiama, kad vienas iš atrankos kriterijų buvo galimybė šias prekes pakeisti alternatyviais tiekimo šaltiniais arba jų gamybos perkėlimo rizika.
Importuojama karinė produkcija muitais nebus apmokestinama.
Vis dar patiria spaudimą
D.Trumpas įvedė 10 proc. abipusius muitus daugumai pasaulio šalių, taip pat 50 proc. muitus plienui ir aliuminiui – nacionalinio saugumo sumetimais – bei 25 proc. muitus automobiliams ir jų atsarginėms dalims.
Kol kas tik Jungtinė Karalystė, Vietnamas ir Kinija yra sudariusios dalines sutartis su Vašingtonu, tačiau Vietnamas ir Kinija vis dar kenčia nuo aukštų muitų.
Tuo pat metu D.Trumpas paskelbė, kad nuo rugpjūčio 1 d. Vašingtonas įves 30 proc. muitus ES prekėms.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen savo ruožtu pareiškė, kad jei derybos su JAV žlugs, ES yra pasirengusi imtis atsakomųjų veiksmų.
