2011 metais pakankamos valstybių narių paramos savo pasiūlymams nepelniusi Komisija sako, kad išklausė valstybių narių nuomones ir dabar parengė verslui palankesnę reformos versiją.
„Siūlome sistemą, kuri vienu metu gali remti verslą, pritraukti investuotojus, skatinti augimą ir užkirsti kelią mokesčių vengimui stambiu mastu“, – pareiškė už ekonomikos ir finansų reikalus, mokesčius ir muitus atsakingas Komisijos narys Pierre Moscovicis.
„Šiandien valstybėms narėms noriu pasakyti štai ką: pasinaudokime šia galimybe ir greitai sukurkime sąžiningesnę, konkurencingesnę ir augimui palankesnę pelno mokesčio sistemą, kuri reikalinga Europos Sąjungai“, – pažymėjo jis.
Pradinei Komisijos pasiūlytai reformai griežtai nepritarė kelios valstybės narės, visų pirma Didžioji Britanija, kuri nesutinka su tuo, kad Briuselis galėtų dalyvauti sprendžiant apmokestinimo klausimus.
Pradinei Komisijos pasiūlytai reformai griežtai nepritarė kelios valstybės narės, visų pirma Didžioji Britanija, kuri nesutinka su tuo, kad Briuselis galėtų dalyvauti sprendžiant apmokestinimo klausimus, nes juos, pasak Londono, turi spręsti tik nacionalinės vyriausybės.
Valstybės narės šiuo metu pačios nustato jų teritorijoje galiojančius mokesčių tarifus, kurie 28 valstybes vienijančiame bloke gerokai skiriasi.
Naujieji Komisijos pasiūlymai vėl sukėlė įtarimus, kad Europos Komisija nori standartizuoti apmokestinimo bazę ir po to palaipsniui susikurti pagrindą įvesti savo mokesčius, įplaukomis iš kurių ji finansuotų savo veiklą.
Tuo tarpu Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis pareiškė, kad „mokesčių politika turėtų padėti siekti ES ekonomikos augimo ir socialinio teisingumo tikslų“.
„Šiandien pristatomų pasiūlymų tikslas – skatinti ekonomikos augimą ir investicijas, remti įmones ir užtikrinti sąžiningumą“, – pažymėjo jis.
Viena mokesčių deklaracija
Pirmajame etape Komisija siūlo sukurti bendrą konsoliduotąją pelno mokesčio bazę (BKPMB), kurią taikant „įmonės pirmą kartą naudosis bendru taisyklių sąvadu, kuriuo remdamosi jos galės apskaičiuoti apmokestinamąjį pelną visoje ES“.
Ši BKPMB sistema bus „privaloma didelėms tarptautinėms įmonių grupėms, kurios turi daugiausia galimybių vykdyti agresyvų mokesčių planavimą, užtikrinant, kad įmonės, kurių bendros pajamos yra didesnės negu 750 mln. eurų (825 mln. JAV dolerių) per metus, bus apmokestinamos ten, kur pelnas iš tikrųjų gaunamas“.
Šioje sistemoje įmonės taip pat bus skatinamos pritraukti finansavimą leidžiant akcijas, o ne skolinantis iš bankų.
Pelno mokesčio tarifai BKPMB neminimi, nes „jie ir toliau priklauso nacionalinio suverenumo sričiai“.
Pelno mokesčio reformos idėją Komisija pirmą kartą iškėlė dar 2001 metais ir, metams bėgant, vis bandė įtikinti valstybes nares jai pritarti.
„Tačiau naudojant BKPMB bus galima užtikrinti skaidresnę, veiksmingesnę ir sąžiningesnę tarpvalstybinių įmonių mokesčių bazės apskaičiavimo sistemą ir iš esmės reformuoti pelno apmokestinimą visoje ES“, – nurodoma Komisijos pranešime.
Europos Komisija, kuri, vadovaujant buvusiam Liuksemburgo premjerui Jeanui Claude Junckeriui, didžiuojasi prisiimamomis politinėmis iniciatyvomis, pareiškė, kad įmonės nuo šiol galės teikti tik vieną mokesčių deklaraciją už visą savo veiklą ES, taigi galės sutaupyti laiko ir pinigų.
Pelno mokesčio reformos idėją Komisija pirmą kartą iškėlė dar 2001 metais ir, metams bėgant, vis bandė įtikinti valstybes nares jai pritarti.
Pasak P. Moscovici, nuo 2011 metų „daug kas pasikeitė“ ir BKPMB planas „šiandien yra aktualesnis negu kada anksčiau“.
Dabar naujausi pasiūlymai dėl BKPMB bus pateikti Europos Parlamentui svarstyti.
