Šis žingsnis turėtų padėti išvengti JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) grasinimo įvesti didesnius muitus ES automobiliams ir kitoms prekėms.
Pagal pernai liepą Škotijoje pasiektą susitarimą ES sutiko panaikinti importo muitus JAV pramonės prekėms ir suteikti lengvatines sąlygas JAV žemės ūkio ir jūros produktams, tuo pačiu sutikdama su 15 proc. JAV muitais daugumai ES prekių.
Praėjus dešimčiai mėnesių nuo to pasiekto pagrindų susitarimo, ES vis dar neįvykdė savo įsipareigojimų, todėl D. Trumpas pagrasino „žymiai didesniais“ muitais ES prekėms, jei ES iki liepos 4 d. neįgyvendins savo įsipareigojimų.
Tačiau praėjusią savaitę tarp ES sostinių ir įstatymų leidėjų pasiektas kompromisas leido ES laikytis D. Trumpo nustatyto liepos 4 d. termino susitarimui įgyvendinti. Priešingu atveju jai grėstų nauji muitai.
Briuselyje susirinkę diplomatai oficialiai patvirtino susitarimo tekstą, kurį įstatymų leidėjai turės oficialiai patvirtinti birželio viduryje Strasbūre vyksiančiame posėdyje.
Kompromisas numato apsaugos priemones ES muitų panaikinimui, jeigu Jungtinės Valstijos nesilaikytų savo įsipareigojimų. Tačiau jos buvo sušvelnintos, palyginti su įstatymų leidėjų pradiniais reikalavimais, siekiant išvengti naujos įtampos su Baltaisiais rūmais. Vadinamoji „saulėlydžio“ sąlyga dėl susitarimo galiojimo pabaigos buvo atidėta iki 2029 metų pabaigos, t. y. po D. Trumpo kadencijos pabaigos.
Tekste taip pat numatyta, kad Jungtinės Valstijos iki metų pabaigos turi panaikinti papildomus muitus, viršijančius 15 proc., taikomus plieno komponentams, o ne padaryti tai išankstine sąlyga, kaip norėjo EP.
Vadinamoji „saulėtekio“ sąlyga, pagal kurią ES pusė susitarimo įsigaliotų tik tada, kai JAV įvykdytų savo įsipareigojimus, buvo panaikinta.
EP, kuris laiko prekybos susitarimą nepalankiu ES, keletą kartų sustabdė ratifikavimo procesą, ypač dėl D. Trumpo grasinimų šiais metais užgrobti Grenlandiją. Tačiau Europos Komisija visą laiką gynė susitarimą, motyvuodama būtinybe išsaugoti santykius su didžiausia ES prekybos partnere.
