23 proc. lietuvių, 15 proc. latvių ir 17 proc. estų teigia, kad yra užtikrinti dėl savo savo finansinės padėties senatvėje.
Nepaisant to, savo pensija papildomai nesirūpina beveik 1 iš 5 Lietuvos gyventojų. Latvijoje tokių asmenų dalis mažesnė – 7 proc., Estijoje – 9 proc.
„Nors ir jaučia nerimą dėl savo ateities, didelė dalis lietuvių renkasi dėl to nieko nedaryti. Be to, reikia taip pat atkreipti dėmesį, kad didžioji dalis gyventojų, kurie papildomai kaupia pensijai, taupo lėšas tik II pakopos pensijų fonde, kurio, kaip rodo pačios „Sodros“ pateikiami skaičiavimai, siekiant orių pajamų senatvėje gali ir neužtekti“, – sakė „Luminor“ pensijų produkto vadovė Aistė Paliukaitė.
Pasak jos, pensija turėtų sudaryti apie 70–80 proc. dabartinių dirbančiojo mėnesinių pajamų. Tuo tarpu vidutinio atlyginimo ir pensijų santykis 2019 m. birželio mėn. Lietuvoje buvo 42 proc., Latvijoje 41 proc., Estijoje 41 proc. Vidutinė pensija Lietuvoje tada siekė 345 eurus, Latvijoje 333 eurus ir Estijoje 485 eurus.
„Rezultatas nėra labai geras ir prognozuoti kažką gero yra sunku“, – kalbėjo A.Paliukaitė.
Nyderlandų pensijų sistemą ji išskyrė kaip vieną geriausių, nes į II pakopos kaupimą čia įtraukiami ir darbdaviai. Į pensijų kaupimą skiriami 4–8 proc. nuo algos.
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto finansų programos vadovė Asta Klimavičienė teigė, kad lietuviai savo polinkiu netaupyti išsiskiria ne tik Baltijos šalių, bet ir visos Europos kontekste.
„Lietuviai pastaraisiais metais nėra linkę taupyti ir investuoti. Statistiniai tyrimai rodo, kad mūsų taupymo norma yra neigiama – šiuo metu mes esame praktiškai vienintelė šalis Europos Sąjungoje, kurios gyventojai išleidžia daugiau nei uždirba. Tokiu atveju paprasčiausiai nelieka pinigų papildomam kaupimui. Renkamės vartoti šiandien, o ne planuoti ateities finansus“, – tikino A. Klimavičienė.
Mūsų taupymo norma yra neigiama – esame praktiškai vienintelė šalis ES, kurios gyventojai išleidžia daugiau nei uždirba“, – teigė A. Klimavičienė.
Jos teigimu, Lietuva yra vienintelė šalis, kurioje kaupti II pensijų pakopoje nėra privaloma. Jei žmogus įtraukiamas į II pensijų sistemos pakopą, jis turi galimybę atsisakyti.
„Latvijoje ir Estijoje dalyvavimas yra privalomas“, – prievolę akcentavo A. Klimavičienė.
Kaip taupo senatvei?
Populiariausia taupymo forma yra II pakopos pensijų fondai. Juos pasirinkę daugiau nei 70 proc. Latvijos ir Estijos gyventojų. Atitinkamai 53 proc. lietuvių, parodė tyrimo rezultatai.
„Luminor“ pensijų produkto vadovė kalbėjo, kad pagrindinė priežastis, kodėl gyventojai nekaupia visose pensijų pakopose yra pasitikėjimo klausimas. Esą jie nepasitiki pensijų kaupimo sistema.
Kalbant apie Lietuvą, ji akcentavo ir pensijų sistemos reformavimo dažnumą.
Antras pagal populiarumą – taupymas banko sąskaitose. Tą daro 22 proc. estų, 14 proc. latvių ir 18 proc. lietuvių.
A.Paliukaitė atkreipė dėmesį, kad Latvijoje III pakopa yra populiaresnė nei Estijoje ir Latvijoje. Tuo tarpu Estijoje investavimą į vertybinius popierius, nekilnojamąjį turtą ar kitas jo rūšis renkasi dvigubai daugiau estu nei lietuvių ir latvių.
Ar kaupti II ar III pensijų pakopose 49 proc. lietuvių lemia paveldimumo galimybė, 35 proc. valstybės parama, 15 proc. – investicijų grąža.
„Luminor investicijų valdymas“ atliktoje apklausoje dalyvavo virš 3 tūkst. Baltijos šalių gyventojų nuo 18 iki 65 metų.
