Stambūs užsienio investuotojai vis dar atsargiai žvelgia į Lietuvos komercinių patalpų rinką. 2010 m. ir 2011 m. Lietuvoje užfiksuoti du didesni investiciniai sandoriai, tačiau abiem atvejais pirkėjai buvo kilę iš Lietuvos.
Pasak „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovo Sauliaus Vagonio, investicinių sandorių trūkumą lemia ne tik nuosaikus užsienio investuotojų požiūris į šalies ekonomiką ir nekilnojamojo turto rinką, bet ir vėl išaugę turto savininkų lūkesčiai. „Daugumos objektų, kurie domina stambius užsienio investuotojus, savininkai, sėkmingai išgyvenę sunkmetį, šiandien neturi motyvų parduoti turto krizės kainomis“, – teigia S.Vagonis.
Estija yra akivaizdi investicinės rinkos lyderė Baltijos šalyse. Šioje valstybėje per tą patį laikotarpį (2010–2011 m.) buvo sudaryta 10 investicinių komercinio turto sandorių, kurių bendras įsigytų patalpų plotas buvo daugiau nei 3 kartus didesnis nei Lietuvoje, o užsienio investuotojai dalyvavo sudarant daugiau nei pusę šių sandorių.
„Kur kas aktyvesnį stambių pirkėjų susidomėjimą Estijos turtu lėmė tiek stabilesnė šios šalies ekonomika, tiek euro įvedimas, tiek ir tobulesnė teisinė bazė, kuri labiau apsaugo turto savininkus nuo nuomos sutarčių nevykdymo“, – samprotauja S.Vagonis.
Akivaizdu, pasak NT eksperto, kad tiek pačios komercinės rinkos atsigavimui, tiek investuotojų aktyvumui daugiausiai įtakos turės tolimesnė šalies ūkio raida ir pagrindiniai ekonominiai rodikliai. Tikėtina, kad didesni pokyčiai šiame sektoriuje bus pastebėti ne anksčiau kaip šių metų pabaigoje ar kitų pradžioje.
