„Eurogrupė surengs telekonferenciją 19 val. 30 min.“, – sakė pašnekovas, kai Kipre kilo visuotinis pasipiktinimas, akcijų rinkose stebimas nuosmukis, bei sulaukta griežtos kritikos iš Rusijos prezidento Vladimiro Putino, kurio tautiečiai, manoma, yra investavę milijardus į šią šalį.
Diskusijos dėl finansinės pagalbos Kipro parlamente vyks antradienį, nes sekmadienį ir pirmadienį turėjusius vykti svarstymus teko atidėti prasidėjus priešpriešiniams kaltinimams dėl precedento neturinčio sprendimo įvesti beveik šešių milijardų eurų mokestį už indėlius bankuose.
Šeštadienio rytą euro zonos finansų ministrai nutarė, kad mainais už „iki“ 10 mlrd. eurų ES ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pagalbą Kipras privalo surinkti 5,8 mlrd. eurų, uždėdamas mokestį bankams.
Vokietija ir kelios kitos šalys nurodė, kad sprendimą uždėti 6,75 proc. mokestį iki 100 tūkst. eurų siekiantiems indėliams, o šią sumą viršijančius – apmokestinti 9,9 proc., priėmė Kipro vyriausybė.
Šis sprendimas įsiutino kai kuriuos Kipro įstatymų leidėjus, pasak kurių, taip griaunama ES indėlių apsaugos sistema, kuri buvo įvesta per giliausią skolų krizę, siekiant užtikrinti indėlininkus, kad jų pinigai bankuose yra saugūs.
Pasitarime bus siekiama „kritiškai įvertinti“ esamą padėtį, sakė ES pareigūnas, Kiprui karštligiškai dėliojant skaičiukus, kurie galėtų pakeisti mokesčių procentą ir sumažinti jų naštą smulkiems indėlininkams, neatsisakant galutinių beveik 6 mlrd. siekiančių biudžeto pajamų už bankų indėlius.
Ekonomikos ekspertai perspėja, kad finansinės pagalbos sutartis gali pastūmėti šalį į ilgalaikę recesiją, rusams atsiėmus savo pinigus iš Kipro bankų, kuriuose, kaip skaičiuojama, jie laiko maždaug 30 mlrd. eurų.
