Prokurorai BNS nekomentuoja, kada tyrimas bus baigtas.
„Tyrimas tęsiasi. Dėl šios priežasties bei dėl to, kad nepakenktumėme procedūroms bei jų rezultatui, šiame etape daugiau nieko komentuoti negalime“, – komentare BNS teigė Europos prokuratūros atstovė Paula Telvo Alves.
Kaip rašė BNS, teismas sprendimą dėl kardomosios priemonės Š. Stepukoniui – suėmimo termino pratęsimo nuo rugsėjo 1 dienos iki gruodžio 1-osios – priėmė rugpjūčio 28 dieną, išnagrinėjęs Europos prokuratūros Europos deleguotojo prokuroro pareiškimą.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) BNS praėjusią savaitę nekomentavo, ar ikiteisminis tyrimas dėl Š. Stepukonio veiksmų ir padarytos žalos jau galutinai baigtas ir ar surašytas kaltinamasis aktas. Birželio pabaigoje tarnyba BNS pranešė, kad atlikus baigiamuosius veiksmus surinkti ir pateikti galutiniai įrodymai, o Europos prokuratūra dar turės apsispręsti dėl bylos baigimo ir surašyti kaltinamąjį aktą.
BNS skelbė, kad Š. Stepukonis įtariamas iš „BaltCap“ infrastruktūros fondo įmonių pasisavinęs daugiau nei 42 mln. eurų. Didžiąją dalį šių pinigų jis pralošė internetiniuose lošimuose.
Ikiteisminį tyrimą koordinuojančios Europos prokuratūros prokuroras Darius Karčinskas pernai kovą sakė, jog be daugiau nei 42 mln. eurų pasisavinimo iš fondo įmonių Š. Stepukonis padarė ir kitų nusikaltimų, todėl „baudžiamoji byla pasipildė eile Baudžiamojo kodekso straipsnių“.
Pasak prokuroro, tyrime įtarimai dėl neteisėtos veiklos Lietuvoje pareikšti ir Estijos kompanijai „OB Holding 1“ – joje Š. Stepukonis pralošė didžiausią dalį – apie 31 mln. eurų.
Dar 5 mln. eurų Š. Stepukonis pralošė Lietuvos bendrovėje „Olympic Casino Group Baltija“, apie 6 mln. eurų nesėkmingai investavo į Vengrijos finansų maklerio įmonę „Interactive Brokers Central Europe“ (dabar – Airijos „Interactive Brokers Ireland“).
Anot D. Karčinsko, tyrimo metu surinkta beveik visa būtina informacija ir iš Estijos, Vokietijos, Liuksemburgo ir Vengrijos pareigūnų.
Pasak prokuroro, Š. Stepukonis įtariamas apgaulinga buhalterine apskaita įmonėse, iš kurių galimai neteisėtai pasisavintos lėšos, taip pat teikęs neteisingus duomenis apie pajamas ir turtą siekdamas išvengti mokesčių, klaidinęs Valstybinę mokesčių inspekciją.
Tyrimas vyksta ir dėl 3,9 mln. eurų pervedimo į jo sąskaitą iš „BaltCap“ fondo Lenkijos įmonės „EN Efficiency“ už neva akcijų pardavimą.
Šiuo metu teismuose nagrinėjamos kelios bylos, susijusios su Š. Stepukonio lošimais.
Pirmos instancijos teismas birželį nutarė, jog lošimų bendrovė „Olympic Casino Group Baltija“ neužtikrino atsakingo lošimo Š. Stepukonio atžvilgiu. Regionų administracinis teismas atmetė įmonės skundą dėl Lošimų priežiūros tarnybos praėjusių metų vasario sprendimo bei 6,4 mln. eurų žalos atlyginimo.
Šis teismas nagrinėja ir kitą „Olympic Casino Group Baltija“ skundą dėl tarnybos jai skirtos beveik 8,4 mln. eurų baudos dėl Š. Stepukonio lošimų 2016–2021 metais. Bauda įmonei skirta už pažeidimus, susijusius su pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos bei Azartinių lošimų įstatymų pažeidimais. Iš viso nustatyti penki pažeidimai.
Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT) pernai paskelbus, kad „BaltCap“ įmonių ieškinys Airijos „Interactive Brokers Ireland“ dėl 5 mln. eurų žalos atlyginimo gali būti nagrinėjamas Lietuvoje, Vilniaus apygardos teismas šiemet gegužę atvertė bylą.
Be to, „Olympic Casino Group Baltija“ ir jos akcininkė Estijos „OB Holding 1“, valdanti koncerną „Olybet“, Estijos teismuose iš „BaltCap“ siekė prisiteisti beveik 95 tūkst. eurų kompensacijų bei 414 eurų už kiekvieną turto arešto dieną, skelbė „Verslo žinios“.
