„Paprastai linkstama nekreipti dėmesio į bet kokio pobūdžio pasiūlos šokus“, – renginyje Harvardo universitete sakė jis. Taip yra todėl, kad „energetiniai sukrėtimai paprastai ateina ir praeina gana greitai“, o pinigų politikos pokyčiams reikia laiko, kad jie pasiektų ekonomiką, sakė jis.
Taip jis pakomentavo situaciją, susijusią su JAV ir Izraelio prieš mėnesį pradėtu karu su Iranu, dėl ko Teheranas faktiškai uždarė itin svarbų Hormūzo sąsiaurį, per kurį gabenamas maždaug penktadalis pasaulio naftos ir dujų. Dėl to JAV benzino kainos šoktelėjo į viršų, o tai kelia grėsmę, kad didžiausioje pasaulio ekonomikoje smarkiai padidės infliacija.
J. Powellas sakė, kad kol kas „manome, jog mūsų politika yra tinkama, kad galėtume palaukti ir pažiūrėti, kaip viskas susiklostys“. Jis pabrėžė, kad „infliacijos lūkesčiai atrodo gerai įtvirtinti ne tik trumpuoju laikotarpiu“.
Tačiau jis pripažino, kad pasiūlos sukrėtimai gali priversti visuomenę pradėti tikėtis nuolat aukštesnių kainų.
J. Powellas teigė, kad FED susiduria su „įtampa“ tarp dviejų savo tikslų – stabilių kainų ir žemo nedarbo lygio – ir šiuo metu egzistuoja tiek didesnės infliacijos, tiek silpnėjančios darbo rinkos rizika.
Paklaustas apie riziką, kad kils dar viena finansų krizė, JAV centrinio banko vadovas atsakė, kad Jungtinės Valstijos „žymiai sustiprino“ savo sistemą nuo 2008 m. pasaulinės finansų krizės.
Nors pareigūnai neturėtų bandyti „reguliuoti rizikos iki jos išnykimo“, jis pabrėžė būtinybę išlaikyti finansų sistemos atsparumą. Jis pridūrė, kad politikos formuotojai atidžiai stebi tokias sritis, kaip gyventojų kreditavimas.
Kadangi J. Powello kadencija FED pirmininko poste baigiasi gegužę, jis taip pat teigė, kad bankas „turi būti visiškai politiškai nepriklausomas“ ir nereaguoti į politiką. Jis pridūrė, kad FED vadovas turėtų būti „asmuo, kurį gali paskirti bet kuri pusė“.
