Infliacija nenurungs pajamų augimo
„Ekonomika šiais metais augs sparčiau nei prognozuota rugsėjį ir vidutiniu laikotarpiu augimas taip pat išliks spartus. Gerinamos ir darbo užmokesčio prognozės – tai susiję ir su priimtais sprendimais, minimalios mėnesio algos (MMA), neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) didinimu ir viešojo sektoriaus darbuotojų užmokesčio augimu“, – žurnalistams trečiadienį sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Numatoma, kad 2021 metais šalyje vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, augs 9,7 proc. Atlyginimų prognozė ateinantiems metams padidinta iki 9,3 proc.
„Darbo užmokesčio augimas tikrai yra pakankamai ženklus“, – tvirtino G.Skaistė.
Tiesa, didinama ir infliacijos prognozė – kitąmet ji turėtų siekti 4 proc. Tačiau, pasak ministrės, gyventojų perkamoji galia augs sparčiau nei infliacija. Šiemet infliacija turėtų siekti 4,5 proc.
„Vyriausybė yra priėmusi sprendimus, kurie susiję su jau priimtu valstybės biudžetu – tai susiję su MMA didinimu 13,5 proc. ir su NPD didinimu 15 proc. Tai sudarys sąlygas augti tų žmonių atlyginimams, kurių pajamos yra mažesnės. Žmonių perkamoji galia tikrai augs sparčiau nei infliacija“, – tvirtino ministrė.
Du trečdaliai infliacijos susiję su išoriniais veiksniais, o ženklią dalį lemia energijos kainos, kurios nustatomos tarptautinėse rinkose.
Tiesa, G.Skaistė pabrėžė, kad, Europos Komisijos ir Tarptautinio valiutos fondo vertinimais, naftos kainos turėtų stabilizuotis šių metų pabaigoje ar kitų metų pradžioje.
„Vertinant atsižvelgiama į ateities sandorius . Naftos kainų augimas yra lėtesnis, Europos Komisijos vertinimu“, – akcentavo ji.
Ministerija pastebi, kad šių metų trečią ketvirtį laisvų darbo vietų skaičius šalyje buvo aukščiausias nuo 2008 metų pradžios ir sudarė 26,7 tūkst.
„Ateinančiais metais gyventojų ekonominį aktyvumą ir užimtumo augimą skatins stipri darbuotojų paklausa ir įsibėgėjančio plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimas. Numatoma, kad 2022 metais užimtų gyventojų skaičius padidės 0,6 proc., o nedarbo lygis sumažės iki 6,4 proc.
Esminės rizikos – naujų atmainų protrūkiai ir suvaldymo priemonės
Ministerijos teigimu, šiemet šalies ūkio augimui reikšmingą įtaką daro namų ūkių vartojimo išlaidos, kurios per pirmuosius devynis šių metų mėnesius augo 6,9 proc. 2021 metų pabaigoje taikomi kontaktinės ekonominės veiklos ribojimai buvo daug švelnesni, palyginti su taikytais 2020 metų pabaigoje, tad išlaidos prekių ir paslaugų įsigijimui turėtų toliau augti – scenarijuje numatoma, kad namų ūkių vartojimo išlaidos šiemet augs 6,6 proc.
Kalbant apie investicijos, šiemet jog Lietuvoje per pirmuosius devynis mėnesius augo 10,2 proc.
„Investuoti į produktyvumą didinančias priemones įmones skatino smarkiai išaugusi produkcijos paklausa, darbo jėgos trūkumas ir beveik išnaudoti turimi gamybiniai pajėgumai, šiuo metu siekiantys istorines aukštumas. Produktyvios investicijos per pirmuosius devynis 2021 metų mėnesius, lyginant su atitinkamu 2020 metų laikotarpiu, buvo didesnės 24,1 proc.”, – nurodo ministerija.
Numatoma, kad šiemet investicijos galėtų augti vidutiniškai 9,1 proc., ateinančiais metais – 7,5 proc., o vidutiniu laikotarpiu po 8 proc. per metus.
Tiesa, esminiai neigiami rizikos veiksniai, dėl kurių gali keistis scenarijuje numatytų rodiklių įverčiai, yra COVID-19 atmainų protrūkių šuoliai ir griežtesnės jų suvaldymo priemonės, taip pat lėtesnis euro zonos ir globalios ekonomikos atsigavimas, svyravimai finansų rinkose.
Metų pradžioje siūlys mokestinius pakeitimus
Per spaudos konferenciją G.Skaistė taip pat užsiminė, kad kitų metų pradžioje planuojama pasiūlyti sprendimą, kuris yra susijęs su nekilnojamojo turto mokesčiu.
„Dabar jis yra labiau susijęs su žmogumi. Būtų siūlymas, kad jis būtų susijęs su turto vienetu ir tada būtų sunkiau jo išvengti ir manipuliuoti tais dalykais. Ir taip pat šis mokestis galėtų prisidėti prie savivaldybių finansinio savarankiškumo didinimo“, – sakė G.Skaistė.
Pasak jos, laukia diskusijos ir dėl kitų mokesčių, kurie anksčiau buvo aptarti Finansų ministerijos suburtoje darbo grupėje.
„Laukiame sprendinių, kurie yra susiję su tarptautiniu minimaliu pelno mokesčio tarifu, kuris yra sutartas tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, tačiau mums reikia sulaukti to sprendimo įgyvendinimo taisyklių tam, kad žinotume, kaip tai paveiks ir mūsų konkurencinę aplinką, ir tuomet daryti sprendimus“, – kalbėjo G.Skaistė.
