Ar mažesni mokesčiai visada reikštų didesnes biudžeto pajamas?
Gyventojas Germanas teiraujasi, kaip Finansų ministerija vertina galimybę surinkti daugiau pajamų ne didinant, o mažinant mokesčius.
Ministras pabrėžia, kad tokie skaičiavimai atliekami nuolat, tačiau praktika dažniausiai nepatvirtina populiaraus įsitikinimo, jog mažesni mokesčiai automatiškai padidina valstybės pajamas.
Pasak jo, vertinant mokestinius sprendimus visada analizuojama, kaip jie paveiktų vartojimą ir biudžeto surinkimą. Vis dėlto daugeliu atvejų mažesni mokesčiai reiškia ir mažesnes valstybės pajamas.
„Dažniausiai tokio rezultato, kad mokestis sumažėtų, o pajamų būtų surenkama daugiau, negauname. Daugumoje atvejų tai yra mitas“, – paaiškina K.Vaitiekūnas.
Ko tikėtis dėl infliacijos?
Alicijai įdomu, ar artimiausiu metu Lietuvos gyventojams reikėtų ruoštis naujai infliacijos bangai bei kainų augimui.
Finansų ministro teigimu, pastaruoju metu infliacija yra kiek padidėjusi dėl geopolitinės įtampos Artimuosiuose Rytuose, karo Irane ir išaugusių naftos kainų, kurios daro įtaką tiek energijos išteklių, tiek kitų prekių kainoms.
Vis dėlto ilgalaikės prognozės išlieka palankesnės. Pasak jo, tikimasi, kad infliacija palaipsniui mažės ir grįš prie Europos Sąjungoje siekiamo lygio. „Tikime, kad ateityje infliacija grįš į mažesnį lygį ir išliks apie 2 proc. ribose“, – sakė K.Vaitiekūnas.
Finansų ministro patarimas studentams: du būdai gauti papildomų pajamų
Studijos daugeliui jaunuolių tampa ne tik žinių, bet ir finansiniu išbandymu. Nuoma, maistas, transportas ir kitos kasdienės išlaidos nemažėja, tačiau suderinti paskaitas su darbu pavyksta ne visiems. Dar sudėtingiau tiems, kurie negauna stipendijos ir negali tikėtis nuolatinės artimųjų paramos.
Studentė Vaiva teiraujasi, kur studentams ieškoti papildomų pajamų ir finansinės pagalbos, kai dirbti šalia studijų sudėtinga.
Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas pirmiausia pataria pasidomėti Valstybinio studijų fondo siūloma parama. Pasak jo, studentai gali kreiptis dėl lengvatinės paskolos, kuri suteikiama ilgesniam laikotarpiui.
Tokia paskola gali padėti padengti studijų ar pragyvenimo išlaidas tuo metu, kai studentas dar negauna nuolatinių pajamų. Ją grąžinti galima palaipsniui, jau baigus studijas ir pradėjus dirbti.
K.Vaitiekūnas taip pat pabrėžia, kad studentams gali būti skiriamos įvairios stipendijos, padedančios padengti kasdienes išlaidas. Nors jas gauna ne visi, verta pasidomėti ne tik valstybės, bet ir konkrečios aukštosios mokyklos siūlomomis paramos priemonėmis.
Gerai besimokančius ir aktyvius studentus universitetai bei kolegijos gali skatinti papildomomis stipendijomis. Kai kuriais atvejais aukštoji mokykla gali pasiūlyti ir kitokią pagalbą, pavyzdžiui, sudaryti palankesnes sąlygas apsigyventi bendrabutyje.
Senėjanti visuomenė – iššūkis visoms Vakarų valstybėms
Modestą domina vienas sudėtingiausių klausimų – kaip Lietuva ketina spręsti senėjančios visuomenės problemą ir užtikrinti pakankamas valstybės pajamas ateities kartoms.
Finansų ministras atkreipia dėmesį, jog tai nėra vien Lietuvos problema. Panašius iššūkius patiria praktiškai visos Vakarų valstybės. „Senėjanti visuomenė yra globali problema. Visos Vakarų šalys su tuo susiduria, tačiau kol kas gero ir visiems tinkančio sprendimo nėra rasta“, – teigia jis.
Šiuo metu Lietuva dalį problemos sprendžia siekdama, kad į šalį grįžtų daugiau žmonių, nei iš jos išvyksta. Ministras pabrėžia, kad pastaraisiais metais matoma teigiama tendencija – nemažai anksčiau emigravusių lietuvių renkasi sugrįžti gyventi į Lietuvą.
Vis dėlto ateityje vien to gali nepakakti. K.Vaitiekūno teigimu, Lietuvai teks ieškoti ir papildomų sprendimų, kurie padėtų prisitaikyti prie demografinių pokyčių.
Ministras taip pat atkreipia dėmesį, kad įvairios finansinės paskatos šeimoms yra svarbios socialinės politikos priemonės, tačiau jos ne visada turi reikšmingą poveikį gimstamumui. „Išmokos ir įvairios priemokos gali padėti šeimoms, tačiau demografijos problemos jos dažniausiai neišsprendžia“, – pažymi finansų ministras.
Ar Lietuva pasirengusi galimiems Hormuzo sąsiaurio krizės padariniams?
Gyventoją Titą domina, kaip Lietuva ruošiasi galimiems ekonominiams padariniams, kuriuos galėtų sukelti įtampa Hormuzo sąsiauryje – viename svarbiausių pasaulio naftos transportavimo maršrutų.
Pasak finansų ministro, vyriausybė šiai rizikai ruošiasi jau kurį laiką ir yra numačiusi įvairias poveikio mažinimo priemones.
„Geopolitiniai pokyčiai ir įvykiai Hormuzo sąsiaurio regione tikrai gali atsiliepti mūsų ekonomikai, todėl vyriausybė ėmėsi įvairių priemonių, siekdama sumažinti šį poveikį“, – sako K.Vaitiekūnas.
Iš pradžių buvo taikomos platesnio poveikio priemonės, tačiau, pasak ministro, dabar vis daugiau dėmesio skiriama tikslinėms pagalbos formoms. Tarp jų – lengvatinės paskolos ūkininkams bei garantijos verslui. Ministras neatmeta galimybės, kad ateityje gali būti taikomos ir papildomos priemonės.
Vis dėlto šiuo metu situacija vertinama kiek optimistiškiau. Pasak K.Vaitiekūno, konfliktui kiek aprimus sumažėjo naftos kainos, o kartu ir degalų kainos degalinėse: „Matome, kad kuro kainos jau yra sumažėjusios, todėl kainų skirtumas nebėra toks dramatiškas, koks buvo krizės pradžioje“.
