„NPD kėlimas daro poveikį valstybės biudžetui, jo pajamoms. (...) Keliant NPD mes surinktume mažiau pajamų. Tokį sprendimą mes turime vertinti biudžeto rengimo kontekste. Esame pačioje biudžeto (2027 metų – BNS) rengimo pradžioje, tai renkame poreikius iš ministerijų ir dėsime visus tuos poreikius ant stalo. Vienas iš tų sprendimų galimų svarstomų – NPD. Diskutuotume, kurie poreikiai yra prioritetiniai ir kurie galėtų būti patenkinami“, – žurnalistams prieš Trišalės tarybos posėdį ketvirtadienį sakė Darius Sadeckas.
Anot jo, nėra daug erdvės artimiausiais metais didinti valstybės išlaidas arba mažinti pajamas.
„Kažkokių erdvių didinti išlaidas arba mažinti pajamas tikrai nėra didelių. Turėsime labai sverti kiekvieną poreikį. Kad būtų galima pasakyti, kad yra tikrai daug erdvės įvairiems sprendimams, turbūt negalima pasakyti. Tai tikrai visi sprendimai bus pakankamai sunkūs“, – sakė viceministras.
Nuo kitų metų nuosaikiau didinti MMA (ne daugiau kaip 6–7 proc.) ir kartu kelti NPD siūlo Lietuvos verslo konfederacijos vadovas Andrius Romanovskis. Anot jo, tokiu atveju nuo infliacijos bus apsaugoti mažiausiai uždirbantys.
Tuo metu socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Aušra Putk ketvirtadienį teigė, kad šiuo metu diskusijų dėl NPD didinimo nėra.
Prezidento vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Vaidas Augustinavičius šią savaitę dar kartą paragino Vyriausybę kartu su 2027 metų biudžetu teikti pasiūlymą dėl NPD didinimo kitais metais.
Anot V.Augustinavičiaus, NPD yra nekeltas nuo 2024 metų ir nėra priimtina, jog dėl to nevyksta jokia diskusija.
A.Putk pabrėžė, kad MMA kitąmet augs, tačiau dėl konkretaus jos dydžio turėtų susitarti darbdavių ir profsąjungų atstovai.
MMA nuo šių metų padidinta 11 proc. (115 eurų) iki 1153 eurų (iki mokesčių) – tai sudaro 47,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
