JAV prezidentas Donaldas Trumpas praėjusį mėnesį su Pekinu pasirašė vadinamąjį pirmojo etapo prekybos susitarimą, dėl kurio nebuvo padidinti tam tikri importo muitai, tačiau liko galioti papildomi muitai, nustatyti maždaug dviem trečdaliams prekių, kuriomis tarpusavyje prekiauja dvi pirmaujančios ekonominės galiūnės.
Prekybos paliaubos su Kinija, taip pat naujoji laisvosios prekybos sutartis su Meksika ir Kanada „padėjo sumažinti riziką, kuri gali slopinti ūkio plėtrą, ir, regis, sustiprino verslo pasitikėjimą“, pažymima sausio 28–29 dienomis vykusio JAV centrinio banko pinigų politiką formuojančio Federalinio atvirų rinkų komiteto (FOMC) posėdžio protokole.
Tačiau keli komiteto nariai įspėjo, jog susitarimo su Kinija poveikis „bus gana ribotas“.
Neapibrėžtumas dėl prekybos politikos „greičiausiai tebebus padidėjęs, nes tebegali atsirasti nauja įtampa ir (arba) padidėti esama įtampa“, rašoma protokole.
Pareigūnai taip pat pažymėjo, jog, nepaisant susitarimo su Kinija, „didelė dalis muitų tebegalios, tad daugelis bendrovių jau pradėjo koreguoti gamybą ir tiekimo grandines“.
D.Trumpas yra nustatęs importo muitų plienui ir aliuminiui, taip pat šimtų milijardų JAV dolerių vertės prekėms iš Kinijos.
JAV prezidento pakurstyti prekybos ginčai, dėl kurių įvairioms šalims teko imtis atsakomųjų priemonių, pernai paskatino JAV pramonės smukimą. Įtampa prekyboje sukrėtė verslo sektorių, kuris įšaldė investicijas arba perkėlė gamybą, kad išvengtų per didelių muitų.
Be to, 2019 metais sumažėjo ir JAV eksportas, ir importas.
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) anksčiau buvo įspėjęs, jog pasaulio ekonomikos augimo tempas dėl prekybos ginčų ir muitų sumažės 0,8 procentinio punkto. Trečiadienį Fondas pareiškė, jog dėl prekybos paliaubų su Kinija šis augimo sulėtėjimas „gali būti“ 0,2 procentinio punkto mažesnis, tačiau pridūrė, jog pasaulio ekonomika tebėra trapi ir joje vyrauja didelis neapibrėžtumas.
