Ekonomikos sunkmetis šiai sričiai smogė žiauriai ir atgaivino tokią dar netolimą lietuviams situaciją apie „šampaną iš čiaupo“: nuo sulčių, negazuotų gėrimų ir mineralinio vandens nusisuko labai didelis nuošimtis pirkėjų – 2009 metais šių gėrimų pardavimas krito apie 30 proc., o ir šių metų tyrimai liudija, kad jų prekyba tebemažėja, pirmadienį rašo žurnalas „Veidas“.
Rinkos tyrimų kompanijos „Nielsen“ duomenimis, per krizę Lietuvoje pažeidžiamiausiomis prekių grupėmis tapo sultys, negazuoti gėrimai ir gazuoti gaivieji gėrimai. Šiek tiek geriau išsilaikė prekyba mineraliniu vandeniu, tačiau ir jis patenka į lengviausiai lietuvių sunkmečiu atsisakytų prekių dešimtuką. Tokie rezultatai gauti palyginus 2008-ųjų ir 2009-ųjų mažmeninės prekybos duomenis.
Padėtis menkai tepasikeitusi ir dabar. 2010 metų pirmojo ketvirčio prekybos Lietuvoje analizė liudija, kad sultys bei nektarai dar ir šiemet yra didžiausią pardavimo krytį patirianti parduotuvių lentynų prekė (kiekio nuosmukis, palyginti su tuo pačiu 2009 metų laikotarpiu, viršija 20 proc.), gazuotų gaiviųjų gėrimų pardavimas sumenko daugiau nei 10 proc., o mineralinio vandens – keliais proc.
Statistikos departamento duomenimis, gaiviųjų gėrimų ir į tarą pilstomo vandens lietuviai šiek tiek mažiau gerti pradėjo jau 2008 metais, o pernai jų vartojimas jau krito dramatiškai, pavyzdžiui, sulčių išgerta beveik 30 proc. mažiau, pilstomojo vandens 20 proc. mažiau, vaisvandenių – taip pat penktadaliu mažiau.
Tačiau reikia pripažinti, kad kristi buvo iš kur. Palyginti su kitais maisto produktais, nealkoholinių gėrimų rinka Lietuvoje per nepriklausomybės metus buvo išaugusi labiausiai – tai irgi nestebina, nes pradėta kone nuo nulio.
Nuo 2009-ųjų birželio iki šių metų gegužės energinių gėrimų vartojimas Lietuvoje krito 17,5 proc., Estijoje – 14 proc., o Latvijoje – net 24 proc. Šaltosios arbatos pardavimas mūsų rinkoje sumenko 32,5 proc., Estijoje – tik 20,4 proc., o Latvijoje – 35,3 proc.
Maisto žaliavomis prekiaujančios bendrovės „SMS-Eligita“ direktorė Rasa Sabonienė teigė, kad lietuvių vartojimo įpročiai per pastarąjį dešimtmetį labai supanašėjo su kitų europiečių – tik įvairios mados pas mus vėluoja apytikriai pora metų.
