Į 15min redakciją kreipėsi neatskleisti jo tapatybės prašęs skaitytojas, kuriam sprendimas įsigyti savo pirmąjį būstą pasirodė netikėtai sudėtinga misija. Kaip ir didžioji dauguma šalies gyventojų, jis nutarė kreiptis į bankus dėl būsto paskolos. Internete paskaitęs rekomendacijas, kad reikėtų kreiptis į bent kelis bankus, jis pradėjo domėtis šalies bankų teikiamomis paskolų sąlygomis.
Tačiau netrukus vyriškis pamatė, kad bankų pasiūlymai tampa vis prastesni, palūkanos aukštesnės, todėl pasidomėjo savo kredito reitingu populiarioje „Creditinfo“ sistemoje. Kaip skelbia pati bendrovė, ji padeda priimti kredito sprendimus visiems komerciniams bankams, 98 proc. kitų kredito davėjų ir daugiau nei 1 500 verslo įmonių.
Paaiškėjo, kad asmens mokumą tuo laikotarpiu tikrino mažiausiai du bankai, vienas jų pakartotinai, o jo reitingas per savaitę nukrito nuo C (vidutinis patikimumas) iki D (žemas patikimumas). Vyras sako per tą savaitę neėmęs jokių paskolų ir įtaria, kad tokia situacija galėjo susidaryti dėl bankų, į kuriuos buvo kreiptąsi, užklausų platformai dažnumo.
Tai nebūtų naujiena – prieš trejus metus 15min jau rašė, apie panašiose situacijose atsidūrusius bankų klientus.
„Lygiai ta pati situacija. Kol tariesi su bankais, praeina laiko. Kai pradėjau judėti link vieno pasiūlymo, man atsakė, kad negali suteikti paskolos, nes per mažas mano kredito reitingas. Pats reitingas krenta akyse, jei būčiau padavęs dar daugiau paraiškų, tikriausiai po to būčiau nemokus“, – piktinosi pašnekovas.
Vyras taip pat sakė nesuprantantis esamos tvarkos – tokie procesai, anot jo, užkerta kelią klientui ieškoti geriausių sąlygų. „Turėtų būti taip – gali kreiptis į tiek įstaigų, kiek nori, išsirinkti pasiūlymą, kuris tave tenkina ir pasirašyti sutartį. Dabar yra taip, kad jei tu kreipeisi į tris bankus, iš pirmo gausi geriausią variantą, o iš likusių – nieko gero, nes tavo reitingas jau bus nukritęs. Konkurencijos nėra, po antro banko jau tampi rizikingas, jei kreipeisi į vieną, geriau prie jo ir pasilik“, – sakė vyras.
Pašnekovas teigė, kad jo paskolos pasiūlymas galėjo suprastėti apie 10 tūkst. eurų. Jis tiki, kad problemą pavyks išspręsti, tačiau mano, kad ta pati bėda gali ištikti ir kitus šalies gyventojus, todėl į žiniasklaidą kreipėsi norėdamas juos įspėti.
Spręsdamas savo problemą, skaitytojas susisiekė ir su „Creditinfo“. Iš pradžių jis nesėkmingai mėgino paaiškinti savo situaciją telefonu, tačiau galiausiai sulaukė elektroninio laiško su užklausa, ar norėtų, kad jo kredito reitingą iš naujo apskaičiuotų ne bendrovės algoritmas, o darbuotojas. Vyras su tokiu pasiūlymu sutiko, tačiau teigė kol kas jokių žinių negavęs.
„Creditinfo“: reitingo rodiklis į užklausas reaguoja, tačiau turime apsaugų
„Creditinfo“ rinkodaros vadovė Ieva Kutkaitė teigė, kad jų reitingo skaičiavimas turi savo specifiką ir pabrėžė - pasaulinė praktika rodo, kad jeigu įvairūs kreditoriai intensyviai tikrina tam tikro asmens kreditingumo duomenis, šis rodiklis, vertinamas kompleksiškai su visa eile kitų rodiklių, gali signalizuoti apie galimai augančią riziką.
„Tyrimai patvirtina, kad yra akivaizdi priklausomybė tarp kreditavimosi aktyvumo ir skolų – statistiniais duomenimis asmenų, kurių kreditavimosi aktyvumas mažas, pradelstų skolų skaičius yra šešis kartus mažesnis negu tų, kurie tai daro labai aktyviai“, – 15min teigė pašnekovė.
Tiesa, ji pridūrė, kad siekiant išvengti tokių situacijų, į kokią pakliuvo minėtasis skaitytojas, 2019 m. buvo įvestas „lengvatinis“ arba „karantininis“ 30 dienų laikotarpis, kurio metu reitingas nereaguoja į išaugusį užklausų skaičių. Bendrovės rinkodaros vadovė tvirtino, kad įvedus tokį patobulinimą, nusiskundimų iš gyventojų šiuo klausimu beveik nebesulaukia, nebent pavieniais atvejais.
I.Kutkaitė taip pat pabrėžė, kad viršijus šį terminą, užklausų kiekis reitingą gali pradėti veikti neigiamai. Jei aukštas kreditavimosi aktyvumas užsitęsia kelis mėnesius, algoritmas retrospektyviai įvertins kreipimosi į bankus ir kitas kredito institucijas dažnį ir atitinkamai koreguos reitingą. „Paprastai 30 dienų užtenka, norit išsirinkti geriausias sąlygas ir apsispręsti dėl paskolos. Tokiu būdu, kelių bankų palūkanas nusprendęs pasitikrinti klientas galės nesijaudinti, kad šiuo laikotarpiu jo kredito reitingas gali sumažėti dėl padidėjusio aktyvumo kredito įstaigose. Tačiau kreditavimosi aktyvumas iš kredito reitingo skaičiavimo algoritmo niekur nedingo, nes tai būtų neteisinga, todėl atsipalaiduoti neverta“, – teigė pašnekovė.
I.Kutkaitė pridūrė, kad šiuo metu atliekami reitingo kalibravimo darbai – peržiūrimi kintamieji bei įtaką darantys rodikliai, atsižvelgiant į besikeičiančią rinkos situaciją.
„Kreditavimosi aktyvumas yra tik vienas iš keturių kredito reitingo komponentų. Kiti trys – mokėjimų istorija, kredito istorijos trukmė, ekonominiai duomenys. Kiekvieno asmens kredito reitingą sudaro ši keturių komponentų visuma ir nors kreditavimosi aktyvumo faktorius nėra svarbesnis už kitus, jis turi įtakos „Creditinfo“ skaičiuojamam reitingui", – sakė ji.
Finansų bendrovės sutinka, kad reitingas negali būti lemtingas veiksnys
15min kalbinti finansų rinkos atstovai vieningai sutinka, kad toks reitingas neturėtų nulemti, ar gyventojas gaus paskolą. Su tuo sutinka ir patys „Creditinfo“ atstovai.
„Kredito įstaigos atsižvelgia į „Creditinfo“ skaičiuojamą kredito reitingą, tačiau nesivadovauja juo, priimdamos sprendimus dėl paskolos sąlygų. „Creditinfo“ reitingas skirtas visų pirma pačiam asmeniui, norinčiam pamatyti objektyvų, nešališką jo kreditingumo paveikslą“, – sakė I.Kutkaitė.
Vieno iš dviejų didžiausių šalies bankų „Swedbank“ atstovai taip pat teigė, kad kreipiasi ir į kitas bendroves dėl asmens įsipareigojimų ir mokėjimo istorijos. Minėtuoju atveju, per mėnesį bankas dėl kliento į „Creditinfo“ kreipėsi mažiausiai tris kartus.
„Vertindami kliento skolinimosi galimybes „Swedbank", atsižvelgiame į kliento finansinę situaciją, jos stabilumą ir perspektyvą. Norime atkreipti dėmesį, jog atliekame savarankišką kliento kredito rizikos vertinimą, kuris nepriklauso nuo „CreditInfo" bendrovės skaičiuojamo kredito reitingo. Todėl atitinkamai kreditorių kredito biure suformuotų užklausų apie asmens įsiskolinimą skaičius neturi įtakos vertinant asmens galimybes gauti paskolą „Swedbank", – 15min situaciją komentavo „Swedbank" atstovas spaudai Saulius Abraškevičius.
Dar 2018 m. 15min paviešinus šią situaciją, Lietuvos banko atstovai teigė, kad bankai, prieš sudarydami paskolos sutartį, kiekvienu atveju patys privalo atlikti išsamų vartotojo kreditingumo vertinimą. Tą detalizuoja teisės aktai.
Lietuvos banko nuomonė nesikeičia – jų atstovų teigimu, žmogus neturi būti baudžiamas už tai, kad ieško geriausių paskolos sąlygų, nesvarbu, ar kalbama apie būsto kreditus ar vartojimo paskolas
„Skatiname, kad žmonės prieš imdami paskolas įvertintų tiek savo galimybes skolintis, tiek ir ieškotų geriausių sąlygų. Tai skatina ir vartotojams palankią konkurenciją rinkoje. Šiuo metu, sprendžiant iš vartotojų gaunamų nusiskundimų ar ginčų, pasitaiko tik tokie pavieniai atvejai. Kalbant apie Jūsų minėtą atvejį, neturėdami visos informacijos ir neišgirdę visų pusių argumentų, jo vertinti negalime. Bendrąja prasme vien dėl dviejų bankų patikrinimų kredito reitingas neturėtų mažėti“, – rašoma 15min atsiųstame Lietuvos banko atsakyme.
