Prisimenu pirmuosius Nepriklausomybės metus, kai į atvykstančius užsieniečius dar žiūrėjom su neslepiama nuostaba. Jie buvo viskuo ypatingi: rūbais, kalba, elgsena. Bet labiausiai mus trikdė jų gebėjimas atvirai žiūrėti tiesiai į akis, nenudelbiant žvilgsnio į grindinį. Tai atrodė kaip dar nepažinto pasaulio bruožas: nebijoti akių kontakto, šypsotis vienas kitam. Šiandien šis vaizdas pasikeitęs iš esmės. Mūsų pačių akyse atsirado tos šviesos, kuria spinduliuoja laisvi žmonės.
Kartu pasikeitė ir mūsų ambicija. Iš pradžių svajojom konkuruoti nedideliame Baltijos šalių burbule. Vėliau lyginomės su Centrinės Europos valstybėmis. Dabar vis dažniau klausimas skamba kitaip: kaip pralenkti Vakarus?
Šiandien Lietuva objektyviai yra viena geriausių vietų kurti verslą Europoje. Tai patvirtina ir tarptautiniai vertinimai. Naujausia „Global Entrepreneurship Monitor 2025–2026“ pasaulinė ataskaita rodo, kad Lietuva pirmauja Europoje pagal verslumo aplinkos kokybę. Pagal šį rodiklį Lietuva patenka tarp stipriausių pasaulio ekonomikų. Aplenkia tokias dideles valstybes kaip Italija ir Prancūzija. Ir tai nėra atsitiktinumas. Tai mūsų istoriškai priimtų svarbių strateginių sprendimų rezultatas.
Tačiau nors įkurti verslą Lietuvoje ir nesudėtinga, sąlygas tvariam verslo auginimui ir plėtrai neigiamai veikia vis sunkesnė darbo jėgos apmokestinimo našta, migracijos politikos nestabilumas bei biurokratijos gniaužtai, kuomet verslas traktuojamas kaip priežiūros objektas, o ne augimo ir inovacijų variklis.
Istorija mus išmokė vieno dalyko – pasinaudoti galimybėmis. Mes pirmieji pamatėm įskilimą sovietiniame šarve ir pasinaudojom proga ištrūkti iš represinės priespaudos. Ši patirtis mus išmokė vertinti laiką ir galimybes. Todėl ir šiandien sąmoningai sau keliam greitesnį augimo tempą nei Vakarų valstybės, nepatyrusios tokių egzistencinių grėsmių.
Verslas tai jau suprato ir juda greitai. Valstybei svarbu judėti kartu – pasitikėti verslu kaip partneriu. Tai ypač svarbu šiandien, kai mūsų valstybingumui vėl kyla grėsmė. Dabar privalom atidėti tarpusavio nepasitikėjimą į šalį ir kartu, susitelkę, per trumpą laiką maksimaliai suinvestuoti į šalies gynybą, kad niekam nė mintis nekiltų sugriauti to, ką taip sunkiai statėm 36 metus.
Bet tam, kad valstybingumas būtų apgintas, verslas nebegali užimti vertybiškai neutralių pozicijų. Vertybinis neutralumas – trumparegė strategija, kuri atsisuks prieš patį verslą, sugriuvus pamatui, ant kurio pastatyta Lietuvos gerovė. Todėl šiandien, kai ypač svarbus susitelkimas ir pilietinė laikysena, verslas turi prisiimti atsakomybę bei būti vertybių vedliu.
Tapusi Lietuvos šaulių sąjungos nare, dar geriau supratau frazę „pradėk nuo savęs“. Tikras pasitikėjimas savimi atsiranda tada, kai žinai, kad gali apsiginti pats. Stipri valstybė prasideda būtent čia – nuo žmonių, kurie yra pasirengę ją ginti. Nuo visuomenės, kuri supranta, kad saugumas nėra tik valstybės institucijų reikalas. Ir nuo verslo, kuris remia gynybą. Nes taip gina ir save.
Todėl šiandien nebegalim sakyti, kad mums tiesiog pasisekė. Mes nebe svečiai prie laisvės stalo – esam jo šeimininkai. O šeimininkai prisiima atsakomybę: stiprinti valstybę, finansuoti jos gynybą, telktis.
Linkiu prasmingos Kovo 11-osios. Žiūrėkim pasauliui tiesiai į akis – dabar jis žiūri į mus.
