Kaip skelbta trečiadienį publikuotame tyrime, maksimali 200 tūkst. eurų jaunoms smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms skirtos programos „Startuok“ paskola premjero ir jo verslo partnerio valdomai įmonei „Garnis“ buvo suteikta vasario pradžioje, o įmonė paramos kreipėsi, kai G.Paluckas jau buvo įvardytas kandidatu į premjerus.
Jis pats dėjo parašą įmonės akcininkų susirinkime sprendžiant dėl įstatinio kapitalo padidinimo – tai buvo būtina siekiant paskolos.
Tuo metu Vyriausybė vasarį ir kovą priiminėjo su ILTE susijusius sprendimus – Seimui pateikė nacionalinio plėtros banko veiklą tiesiogiai reglamentuojančio įstatymo pataisas, taip pat patvirtino centrinės valdžios subjektų skolinimosi limitus, tarp jų – ir ILTE bankui. Nuo šių sprendimų premjeras nenusišalino.
Pats G.Paluckas ketvirtadienį pranešė kreipęsis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK), kad būtų išsiaiškinta, ar yra abejonių dėl viešų ir privačių interesų derinimo ir tvirtina: „Nesu daręs jokios įtakos ILTE“.
G.Skaistė: susijusių įmonių „Garnis“ nedeklaravo, o turėjo
Į šią situaciją socialiniame tinkle „Facebook“ sureagavo ir G.Skaistė.
„200 tūkst. eurų paskola – apeinant taisykles?
Trečiadienį paaiškėjo, kad premjeras G.Paluckas per naują įmonę Garnis gavo 200 tūkst. eurų paskolą iš priemonės „Startuok“, per Nacionalinį plėtros banką ILTE. Ši paskola skirta tik naujoms įmonėms, bet kyla rimtų abejonių, ar „Garnis“ tikrai yra naujas, nepriklausomas verslas“, – pastebėjo ji.
Kodėl?
„Prieš tai premjeras valdė 51 proc. akcijų įmonėje „Emus“, užsiimančioje baterijų gamyba. Naujoje įmonėje „Garnis“, veikiančioje taip pat baterijų gamyboje, jis turi 49 proc. akcijų, o tas pats partneris – 51 proc. „Emus“ registruota Žirmūnų g. 139A, o „Garnis“ adresas jų tinklalapyje– Žirmūnų g. 139. Skiriasi tik raidė adrese, bet veikla ir žmonės – tie patys“, – argumentus vardijo G.Skaistė.
Jos teigimu, dar „įdomiau“ tai, kad „prieš pateikdami paraišką, jie padidino įstatinį kapitalą nuo 10 tūkst. iki 20 tūkst. eurų, kad atitiktų reikalavimą, jog nuosavas kapitalas turi būti bent 0,1 proc. nuo paskolos sumos, taip užsitikrindami maksimalią galimą gauti paskolą.
„Pagal SVV plėtros įstatymą, šios įmonės turėjo būti laikomos susijusiomis, o tai reiškia – „Garnis“ privalėjo deklaruoti ryšį su „Emus“, teikdama paraišką paskolai gauti. Juk tokį dirbtinį įmonių skaidymą tiek PVM, tiek Pelno mokesčio optimizavimo klausimais VMI griežtai prižiūri“, – akcentavo G.Skaistė.
Tačiau, pasak jos, susijusių įmonių „Garnis“ nedeklaravo.
„Tai galima vertinti kaip sukčiavimą, siekiant apeiti kriterijus ir neteisėtai gauti valstybės paramą.
Teismai jau ne kartą yra priėmę sprendimų, kad tokios dirbtinai sukurtos įmonės turi grąžinti neteisėtai gautą ES paramą“, – komentavo G.Skaistė.
Ji kėlė klausimą, ar tai dar vienas atvejis, kai valdžios žmonės „optimizuoja“ sistemą sau, o sąžiningi verslai lieka už borto?
ILTE: atitiko „atskiros įmonės“ teisinę sąvoką
ILTA atsiųstame komentare teigiama, kad paskola jos gavėjui (UAB „Garnis“) buvo suteikta pagal „Startuok“ priemonę, kuri finansuojama iš Europos regioninės plėtros fondo.
„Šios priemonės nuostatos aiškiai apibrėžia, kada vertinimas taikomas tik paskolos gavėjui, o kada – visai įmonių grupei, jei gavėjas jai priklauso. Pavyzdžiui, jei įmonė priklauso grupei, veiklos laikotarpis vertinamas pagal ilgiausiai veikiančią grupės įmonę“, – teigiama komentare.
Anot jo, grupės apibrėžimui naudojamos Lietuvos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnyje įtvirtintos šios nuostatos:
12. Įmonių grupė – patronuojančioji įmonė ir jos patronuojamosios įmonės.
21. Patronuojamoji įmonė – įmonė, kuriai kita įmonė gali daryti tiesioginį ar netiesioginį lemiamą poveikį.
22. Patronuojančioji įmonė – įmonė, kuri kitai įmonei gali daryti tiesioginį ar netiesioginį lemiamą poveikį.
5. Atskira įmonė – pelno siekiantis juridinis asmuo, kuris nepriklauso įmonių grupei
„Aukščiau paminėtos Įstatymo nuostatos nustato, kad įmonių grupė yra patronuojančioji įmonė ir jos patronuojamosios įmonės, ir į ją nepatenka kitos įmonės, kurias valdo tie patys akcininkai, steigėjai, dalyviai, kai jie yra fiziniai asmenys, ne įmonės.
Nagrinėjamu atveju paskolos gavėjo (UAB „Garnis“) akcininkai buvo tik fiziniai asmenys, ne įmonės, todėl paskolos gavėjas pagal Įstatymo reikalavimus atitiko „atskiros įmonės“ teisinę sąvoką“, – aiškinama komentare.
Jame taip pat pažymima, kad nagrinėjamoje situacijoje įmonės (UAB „Garnis“ ir UAB „Emus“) susijusios tik per fizinius akcininkus, ne per juridinius asmenis (įmones), įstatymas įmonių grupe laiko tik tada, kai įmonė yra kitos įmonės dalyve (akcininke), įmonė valdo kitą įmonę.
„Įmonės, kurių akcininkas yra tas pats fizinis asmuo, nelaikomos įmonių grupe. Pažymėtina, kad teisinė sąvoka „Įmonių grupė“ neapima visumos įmonių, kurių akcijas valdo tas pats fizinis asmuo ar tie patys fiziniai asmenys, bet tik patronuojančią ir jos patronuojamas įmones, kaip tai apibrėžta Įstatymo 3 str. 12 d.“, – pridedama komentare.
