„Dabar reikia kantrybės ir palūkėti 3-5 metus, kuomet mes tikrai apčiuopiamai pamatysime ir pajausime euro įvedimo teigiamas pasekmes ir tapsime galingos bendrosios valiutos zonos nare ir būsime mažiau pažeidžiami iš išorės kai kurių galimai nedraugiškų valstybių“, – BNS sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
G.Nausėdos teigimu, pagrindiniai teigiami euro aspektai bus suaktyvėjusi užsienio investuotojų veikla, sumažėjusios skolinimosi sąlygos ir Lietuvos įvaizdžio sustiprėjimas.
„Skolinimosi sąnaudos taps mažesnės, kadangi Lietuvos kaip paskolos gavėjos statusas bus įvertintas kaip patikimesnis. Lietuvos vardas bus siejamas su mažesnėmis politinėmis ir finansinėmis rizikomis“, – BNS kalbėjo G.Nausėda.
Anot jo, įsivedus eurą, atsiras ir keletas neigiamų pasekmių, tačiau jos neturėtų daryti didelės įtakos.
„Lietuva praktiškai ir teoriškai neteks galimybės spręsti savo problemas devalvuodama savo valiutą. Tiesa, mes per 20 metų savo problemų tokiu būdu nesprendėme. Kitas aspektas – papildomos injekcijos, kurios bus reikalingos iš Lietuvos pusės įnašui į ES stabilumo mechanizmą ir Europos centrinio banko kapitalą“, – teigė G.Nausėda.
Ekonomistas pabrėžė, jog įnašai į ES stabilumo priemones nėra sąnaudos, o įnašai į fondus, kuriais atsiradus poreikiui – blogesnei valstybės finansiniai padėčiai – Lietuva galės be vargo pasinaudoti.
Lietuva nuo 2015 metų sausio 1 dienos taps 19-ąja euro zonos nare.
