„Kalbant apie oro taršą čia aplinkosaugos darbas tik prasideda – turime įvertinti, kiek ir kokios rūšies atliekų sudegė ir iš to galėsime paskaičiuoti, kokia tarša į orą išėjo ir tada paskaičiuoti aplinkai padarytos žalos dydį“, – trečiadienį Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje teigė G. Kadziauskas.
„Mūsų vertinimu, žiūrint į tuos praėjusius didžiuosius atliekų įmonių gaisrus, mums apie tris mėnesius užtruktų padaryti tyrimą, tiek įvertinti judėjusias pastaruoju metu atliekas, tai apie išėjusius į orą teršalus galėsime pasakyti po trijų mėnesių“, – pridūrė jis.
Departamento vadovas pabrėžė, kad apie 3 tūkst. tonų vandens, naudoto malšinti ugnį, dabar laikoma laikiname rezervuare Vilniaus kogeneracinėje elektrinėje.
„Kai bus visiškai užbaigtas atliekų, ištrauktų iš pastato, perliejimo procesas, papildomai darysime tyrimus ir tada tas gesinimo vanduo turės būti sutvarkytas, priklausomai nuo to, kokių teršalų bus surasta“, – tvirtino G. Kadziauskas.
Pasak jo, gamyklos operatorė bendrovė „Energesman“ turėjo leidimą vienu metu laikyti 24 tūkst. tonų atliekų: „Tai didelis kiekis.“
Aplinkos apsaugos agentūros direktorės Mildos Račienės teigimu, gaisro metu įmonėje buvo 15 tūkst. 165 tonos atliekų.
G. Kadziauskas pabrėžė, kad įmonės patikrinimai atliekami dažnai, jų metu randama pažeidimų.
„Penkis patikinimus suskaičiavome 2024–2025 metais. Radome trūkumų tarpvalstybinių atliekų vežimuose. Įmonė vežė išrūšiuotas stiklo atliekas į Lenkiją. Vienas pažeidimas buvo pasikartojantis – dalies atliekų laikymas už veiklavietės teritorijos ribų. Rastas pažeidimas dėl netinkamo techninio komposto fiksavimo GPAIS sistemoje“, – pasakojo G. Kadziauskas.
Jis taip pat pabrėžė, kad šių pažeidimų negalima sieti su gaisro priežastimi.
Gaisras Vilniaus regiono atliekų rūšiavimo gamykloje kilo sekmadienio rytą. Jis baigtas gesinti pirmadienį.
