Kairiųjų vadovaujama vyriausybė pareiškė nebenorinti įstatymuose numatyti jokio papildomo išlaidų mažinimo po pagalbos programos pabaigos 2018 metų viduryje. Be to, Atėnai tvirtina, kad Fondas, reikalaudamas pensijų sistemos ir mokesčių reformų, vadovaujasi neteisingais duomenimis.
Šiuo metu Atėnuose viešintys TVF pareigūnai ir Graikijos kreditorių Europoje atstovai tariasi dėl tolesnių veiksmų, kurių turėtų imtis Graikijos vyriausybė, kad šalis galėtų gauti daugiau pagalbos paskolų, dalyvauti Europos Centrinio Banko (ECB) obligacijų pirkimo programoje ir susiderėti dėl savo skolų sumažinimo.
Derybas, kuriose planuota daugiausia dėmesio skirti darbo rinkos reformoms ir biudžeto taupymui, iš pradžių norėta užbaigti praėjusią savaitę, tačiau panašu, kad dėl Graikijos vyriausybės ir TVF pareigūnų kivirčų jos gali užsitęsti iki kitų metų pradžios.
Premjeras Alexis Tsipras viešai sukritikavo „kvailus technokratus, ... kurie net negali surinkti teisingų duomenų“ apie Graikijos ekonomiką, tačiau konkrečiai TVF visgi nepaminėjo.
Jis tai pareiškė netrukus po to, kai pasirodė TVF ekspertų parengtas straipsnis, kuriame jie paneigė, kad Fondas reikalauja Graikijoje įvesti daugiau griežto taupymo priemonių, ir paragino „iš esmės restruktūrizuoti (Graikijos) viešąjį sektorių“.
Straipsnyje, kuris buvo paskelbtas TVF tinklaraštyje, nurodyta, kad mažinant išlaidas pagal pagalbos Graikijai programą „jau nueita per tolį“ – taip toli, kad „jau stringa pagrindinių viešųjų paslaugų, tokių kaip transportas ir sveikatos priežiūra, teikimas“.
Tačiau jame taip pat rašoma, kad Graikija nesugebėjo išspręsti dviejų svarbių problemų – sistemos, kurioje daugiau kaip pusė Graikijos namų ūkių nemoka jokio pajamų mokesčio, ir „nepaprastai dosnių“ valstybinių pensijų, kurios yra vos ne tokios pat, kaip ir „turtingiausiose“ Europos šalyse.
TVF dalyvavo pirmojoje ir antrojoje pagalbos Graikijai programose, tačiau dalyvavimą trečiojoje programoje vertina skeptiškai.
Nuo tarptautinių paskolų Graikija priklauso nuo 2010 metais. Mainais už šias paskolas šalies valdžia sutiko sumažinti išlaidas, padidinti mokesčius ir įgyvendinti reformas. Tačiau šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažėjo ketvirtadaliu, o nedarbo lygis tebesiekia 23 procentus.
Be to, Graikijos valstybės skola sudaro beveik 180 proc. šalies BVP ir šis lygis – ir Graikijos vyriausybės, ir TVF nuomone, – yra netvarus.
